Jau daug metų dirbu švietimo srityje, todėl teko matyti daug įvairiausių vaikų ir tėvų. Už kiekvieno „probleminio vaiko” stovi šeima, kurioje ne viskas klostosi sklandžiai. Arba tėvai nuolat pykstasi, arba gresia skyrybos, arba išsiskyrė, tačiau negalėjo užbaigti santykių tokiu būdu, kad vaikui būtų padaryta minimali žala, arba tėvai turi psichologinių problemų… Ir visa tai tiesiogiai atsiliepia vaikui.

Turiu ir savo asmeninės patirties, kai problemos su vyru padarė žalos mano vaikui. Man nebaisu tai pripažinti, kadangi problemų pasitaiko visose be išimties šeimose. Skirtumas tas, ar žmonės pripažįsta šias problemas ir kaip su jomis tvarkosi.

Todėl, jei jūsų vaikas pradėjo blogai elgtis, prastai mokytis, konfliktuoti su jumis ir kitais žmonėmis, reikia sąžiningai išsiaiškinti, kas vyksta jūsų šeimoje. Labai tikėtina, kad teks kažką keisti.

Bene dažniausias tėvų pasiteisinimas – „Neturiu laiko, aš dirbu“. Iš vienos pusės žmones galima suprasti. Laikai dabar nelengvi, reikia sunkiai dirbti, kad išlaikytum save ir vaikus, tačiau, kita vertus, žmonės deramai neįvertina grėsmės, kurią kelia faktas, kad vaikas paliekamas vienas akis į akį su jam dar nepažįstamu pasauliu.

Taip, tėvai jį maitina, rengia ir klausinėja, kaip sekėsi mokykloje. Tačiau retai kas paklausia, kas jį neramina. Retai kas iš tėvų kartu su vaiku paliūdi, kai tasai susikivirčijo su draugu. Retai kas pasidomi, kas vyksta vaiko sieloje. Man rodos, jei tėvai bent pamėgintų įsivaizduoti, kaip vaikui gyvenasi su tuo baisiu vienatvės jausmu, jie tikrai surastų pusvalandį per dieną – pasikalbėti, išklausyti, pasijuokti, apsikabinti mylimą žmogutį, kuriam to labai, labai reikia.

O kas yra pusvalandis? Pokalbis apie viską ir apie nieką su drauge telefonu. Spoksojimas į svetimų gyvenimų nuotraukas socialiniame tinkle. Beprasmiškas žinių žiūrėjimas per televizorių (realiai svarbios naujienos jus pačios susiras, galite dėl to neabejoti). Ir daug kitų dalykų, kuriems visada surandame laiko, ir kurie neturi jokios ypatingos prasmės.

Galima tvirtinti, kad šios veiklos padeda atsipalaiduoti ir atsigauti po darbo. Sutinku, tai žymiai lengviau ir maloniau, nei gilintis į sudėtingus kito žmogaus sielos labirintus. Tačiau tada nenustebkite, kad jūsų vaikas kažkuriuo momentu taps „probleminiu“.

Problemiškumas dažniausiai tėra vienintelis būdas prisibelsti iki tėvų.

Išgirskite šį beldimą į savo duris, nepalikite savo vaikų vienatvėje…

.