Šios septynios psichologijos taisyklės, jeigu jas gerai suvoksite, gali padaryti jūsų gyvenimą ryškesnį, pozityvesnį ir patrauklesnį, pripildyti jį prasmės, išminties ir meilės. Įsidėmėkite jas!
1. Veidrodžio dėsnis
Mane supantys žmonės – mano veidrodžiai. Jie atspindi mano asmenybės ypatybes, kurių aš dažnai nesuvokiu. Pavyzdžiui, jei kažkas grubiai su manimi kalba, vadinasi, aš to noriu ir leidžiu jam taip elgtis. Jeigu kažkas vėl ir vėl mane apgauna, vadinasi, turiu polinkį naiviai pasitikėti kitais. Todėl nėra ko pykti ant kitų.
2. Pasirinkimo dėsnis
Suvokiu, kad viskas, kas vyksta mano gyvenime, yra mano asmeninio pasirinkimo rezultatas. Jeigu šiandien bendrauju su nuobodžiu žmogumi, ar tai reiškia, kad ir aš esu toks pat neįdomus ir nuobodus žmogus? Nėra blogų ir piktų žmonių, bet yra nelaimingų. Jeigu aš gvildenu jų problemas, vadinasi, man tai patinka. Todėl nėra kam kelti pretenzijų. Aš esu visko, kas vyksta su manimi, priežastis. Mes patys – savo likimo autoriai ir kūrėjai.
3. Klydimo dėsnis
Aš sutinku su tuo, kad galiu klysti. Ne visada mano nuomonę ar mano poelgius kiti žmonės turi laikyti teisingais. Realų pasaulį sudaro ne tik juoda ir balta spalvos, dar yra ir šviesiai pilka, ir tamsiai pilka. Aš nesu idealas. Aš tik paprastas geras žmogus, turintis teisę klysti. Svarbiausia – sugebėti pripažinti savo klaidas ir laiku ištaisyti.
4. Atitikimo dėsnis
Aš sugebu tiksliai tai ir lygiai tiek, ką atitinku, ko nusipelnau, ne daugiau ir ne mažiau. Tai pasakytina ir apie santykius su žmonėmis, ir apie darbą, ir apie finansus. Jeigu negaliu mylėti kito žmogaus iš visos širdies, juokinga reikalauti, kad tas žmogus taip mylėtų mane. Visos pretenzijos yra beprasmiškos. Kai aš nusprendžiu pasikeisti, ima keistis ir mane supantys žmonės.
5. Priklausomybės dėsnis
Man niekas nieko neskolingas. Aš galiu nesavanaudiškai padėti visiems, kam pajėgiu. Ir mane tai džiugina. Kad tapčiau geras, turiu tapti stiprus. Kad tapčiau stiprus, reikia patikėti, kad aš viską galiu. Aš tikiu. Bet reikia ir mokėti pasakyti „ne“.
6. Dalyvavimo dėsnis
Aš gyvenu čia ir dabar. Praeities nėra, nes kiekvieną kitą sekundę būna dabartis. Ateities nėra, nes jos dar nėra. Prisirišimas prie praeities sukelia depresiją, susirūpinimas dėl ateities sukelia nerimą. Kol gyvenu dabartimi, esu tikruoju savimi.
7. Optimizmo dėsnis
Kol mes keiksnojame gyvenimą, jis praeina pro šalį. Akys mato, kojos vaikšto, ausys girdi, širdis plaka. Siela džiaugiasi. Mane gaivina saulė ir gamta. Kol judu, kol vėjas glosto mano odą, aš gyvenu. Kai žiūriu televizorių, gulėdamas ant sofos, ar bendrauju su draugais per internetą, aš būnu ne šiame, o aname pasaulyje.
