Manau, skirtis reikia su visais, kas nustojo tave vertinti, kas nebevertina jūsų santykių. Su samdomais darbuotojais, su giminaičiais, draugais, sutuoktiniais, klientais, tiekimo kompanija ir t.t.
Kito žmogaus ir to, kas tarp jūsų vyksta, vertingumo pripažinimas – tai ir yra santykių pagrindas, jų pamatai. Jei vienas kito nebranginate, jums visą laiką teks spręsti konfliktus, aiškinti nesusipratimus, gerinti santykių kokybę.
Žmonės turi tokią savybę – priprasti. Sugebėjimas adaptuotis padeda priimti bet kokias gyvenimo sąlygas ir apskritai gyventi. Tačiau žmonės pripranta ne tik prie gero, bet ir prie blogo. Geri dalykai tampa įprastais, banaliais, nustoja būti vertybe: kažkas kažką ima nuvertinti, ima dalyvauti santykiuose, tarsi paslaugą partneriui suteikdamas. „Džiaukis, kad su manimi gyveni”, „būk dėkinga, kad aš dėl tavęs dirbu ir uždirbu”, „melsk Dievą, kad likčiau tavo klientu” ir t.t.
Atėjo laikas keistis.
Jeigu tu nebūsi išgirstas. Jei tavo sąžiningumas jūsų nesuartina. Jei išliks disbalansas tarp jūsų tarpusavio reikalingumo ir svarbumo – visa tai reikia keisti.
Pakeisti kitu galima bet kurį žmogų gyvenime, jei nesilaikysime įsikibę į santykius bet kokia kaina. Tik tarpusavio priklausomybę kenčiantys stengiasi išlaikyti žmogų šalia savęs bet kokia kaina.
Santykiuose dalyvauja abu, ir vertinti juos turi abu.
