Žentai ir uošvės, marčios ir anytos

Šeimos diplomatijos kodeksas: 3 taisyklės vyrui ir žmonai, kad tėvai netaptų skyrybų priežastimi

Skaitė: 3

Jūs – prieš savo anytą. Arba ji prieš jus. Vyras atsidūrė tarp dviejų ugnių. Pažįstamas vaizdas. Tyrimai rodo, kad 75% barnių jaunose šeimose vienaip ar kitaip susiję su tėvais.

Viena iš keturių porų išsiskiria būtent dėl giminaičių kišimosi. Šeimas griauna ne neapykanta, o nesugebėjimas išlaikyti distancijos.

Pagrindiniai punktai per 1 minutę

  • sociologinių tyrimų duomenimis, tėvų kišimasis yra 25% skyrybų priežastis per pirmuosius penkerius santuokos metus. Konfliktas beveik niekada nebūna „grynai šeimyninis“ – jis kyla dėl neišsakytų lūkesčių ir nenusibrėžtų ribų.
  • aiškių ribų nustatymas su tėvais sumažina poros konfliktus 60%. Pakanka trijų žingsnių: pasidalyti atsakomybės zonas, susitarti dėl bendros pozicijos ir išmokti pasakyti „ne“ nejaučiant kaltės.
  • poroje veikia „vieno balso“ principas: bet kokią informaciją ar sprendimą, susijusį su tėvais, išsako sutuoktinis, kurio tėvai bando kištis. Tai įtampą sumažina dvigubai greičiau, nei vyro ar žmonos bandymai „apginti“ savo antrąją pusę.
  • „Ramaus paaiškinimo“ technika – kai savo sprendimą paaiškinate tėvams be pasiteisinimų ar emocijų – padeda išsaugoti santykius 9 iš 10 atvejų. Svarbiausia – nepereiti į gynybą ar į puolimą.

Trikampis be išeities

Ar kada nors atsidūrėte situacijoje, kai mama reikalauja vieno, žmona – kito, o jūs – įstrigę per vidurį? Dviguba ataka. Tai vadinama Karpmano trikampiu. Auka, persekiotojas, gelbėtojas. Vaidmenys kaitaliojasi, tačiau konfliktas išlieka. Trikampis minta silpnomis ribomis. Autorius įsitikinęs, kad žmonės painioja pagarbą ir paklusnumą. Gerbti tėvus nereiškia daryti taip, kaip jie sako. Tai reiškia atsižvelgti į jų nuomonę, bet priimti savo sprendimus. Be kaltės, be pasiteisinimų.

1 taisyklė: Tavo tėvai, tavo problemos

Tai geležinis principas. Jeigu jo mama paskambina ir skundžiasi jo žmona, jis pakelia ragelį. Jis klausosi. Jis atsako. Ne ji. Jai nereikia gintis prieš anytą – tai jo mama, tai jo pokalbis. Tas pats pasakytina ir apie jos tėvus. Ji kalbasi su jais apie jūsų trūkumus. Ji nustato ribas. Ji sako „ne“. Tai veikia kaip skydas. Sutuoktiniai nekariauja su vienas kito giminaičiais. Jie kovoja tik su savais. Klausimas skaitytojui: kas jūsų poroje dažniausiai kalbasi su partnerio tėvais? Jeigu taip darote jūs, darote klaidą.

2 taisyklė: Esame vieningas frontas

Prieš pradėdami kalbėti su tėvais, sutuoktiniai privačiai aptaria savo poziciją. Ne virtuvėje, kai mama jau koridoriuje. Bet prieš tai, ramiai, be liudininkų. Sprendimas turi būti priimtas kartu. Ne „Aš taip nusprendžiau“, o „mes taip nusprendėme“. Jūsų tėvai turi matyti jus kaip vieningą komandą. Jeigu jie matys jūsų nesutarimus, jie jais būtinai pasinaudos. Ne iš piktos valios. Iš įpročio. Tėviškai.

3 taisyklė: Kalbėkite faktais, o ne emocijomis

Tėvai nemoka skaityti minčių. Jei sakote: „Tu amžinai kišiesi“, jie girdi agresiją. Jei sakote: „Mes nusprendėme patys pasirinkti mokyklą savo vaikui“, jie girdi sprendimą. Konkretūs faktai vietoj nuoskaudų. Faktai vietoj vertinimų. „Mama, mes esame dėkingi už tavo pagalbą, bet sprendimą persikraustyti priimsime patys.“ Jokių kaltės jausmų. Jokių pasiteisinimų. Tiesiog teiginys. Autorius mano, kad pavojingiausi žodžiai pokalbyje su tėvais yra „tu privalai suprasti“. Jie neprivalo. Jie gali nesuprasti. Jie gali įsižeisti. Tai jų teisė. O jūsų teisė – daryti dalykus savaip. Be dramos, tačiau tvirtai.

Atsakymai į populiarius klausimus apie konfliktus su tėvais šeimoje

Kaip galiu pasakyti savo anytai, kad mums nereikia jos patarimų, kaip auklėti vaikus, jos neįžeidžiant?

Pradėkite nuo dėkingumo už jos rūpestį. Tada pereikite prie faktų: „Mudu su vyru pasirinkome savo auklėjimo sistemą, ir mums svarbu jos nuosekliai laikytis.“ Neieškokite pasiteisinimų. Nesileiskite į detales. Jeigu ji primygtinai reikalauja, pakartokite: „Mes vertiname jūsų nuomonę, bet sprendimus priimame patys.“ Kartojimas – tai mandagumas, o ne agresija.

Mano vyras nepalaiko manęs ginčuose su tėvais. Ką daryti?

Jis bijo. Arba pavargęs. Arba nemato problemos. Nepulkite jo. Paklauskite: „Kas šiame pokalbyje tave gąsdina?“ Išklausykite. Susitarkite, kad jis jums bent jau neprieštaraus tėvų akivaizdoje. Ir tada – švelniai, palaipsniui – pratinkite jį prie minties, kad jūsų santuoka – tai jūsų prioritetas. Ne jis ir jo mama. Jis ir jūs.

Ar turėtumėte toleruoti tėvų kritiką vardan taikos šeimoje, ar visgi geriau nusibrėžti tvirtas ribas?

Kantrybė nesusijusi su taika. Tai susiję su drąsos ugdymu. Tvirtos ribos nėra susijusios su agresija. Jos susijusios su savigarba. Jei kenčiate, išmokote tėvus, kad kištis yra gerai. Jei nustatote ribas, jie išmoksta jus gerbti. Pirmas kartas bus sunkus. Antras – lengvesnis. Jokių dramų, viskas pasakoma tiesiai šviesiai. Tėvai – ne priešai. Jie tiesiog nežino, kur yra jūsų durys. Kol jūs to neparodysite.

Apibendrinimas

Trys taisyklės – tai ne trys žingsniai iki išsiskyrimo. Tai – trys žingsniai link suaugusiųjų žmonių kontakto. Jūsų tėvai – jūsų problema. Mes – vieningas frontas. Faktai, o ne emocijos. Pabandykite jau rytoj. Pritaikykite bent vieną iš šių taisyklių. Pamatysite skirtumą. Jūsų tėvai prie naujų taisyklių pripras greičiau, nei manote. Nes jie turi tikslą – būti šalia jūsų. Ir norėdami tai padaryti, jie turės išmokti gerbti jūsų pasirinkimus. Ir jūsų ribas.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *