Sugebėjimas lengvai atleisti yra kiekvienos sėkmingos santuokos raktas. Deja, anaiptol ne kiekvienam pavyksta to išmokti.
Žmonės daro klaidų ir emocinių audrų momentais dažnai įžeidžia kitą žodžiais. Net ir stabiliose santuokose pasitaiko atvejų, kai partneriai įskaudina vienas kitą ar neatsispiria neištikimybės pagundai.
Kas turi būti atleistina, o kas ne?
Visuose žmonių santykiuose yra svarbu išmokti atleisti. Tam reikia išsiaiškinti, kas gali būti leistina ir kur bus peržengtos ribos, kai atleisti nebegalima.
Kategoriškai neatleistinas turi būti fizinis smurtas ir bet kokios rūšies prievarta. Kai sąmoningai pažeidžiama žmogaus asmeninė laisvė, atleisti nederėtų.
Normalioje santuokoje poros konfliktai niekada nepereina į fizinį smurtą. Jie apsiriboja melu, įžeidinėjimais ir pažadų netesėjimu. Pastarieji dalykai įskaudina, žemina ir gali pakirsti kito savivertę ir pasitikėjimą savimi. Tada atleidimo procesas turi vykti pamažu, per kelis etapus.
Atsiribojimas
Pirmuoju konflikto momentu emocijos „kunkuliuoja“. Pyktis, nusiminimas ir gėda trukdo blaiviai mąstyti. Todėl svarbu sąmoningai atsiriboti, kad galima būtų „suvirškinti“ išgyvenimus.
Kaip tik emocijos aprims, būtina įvertinti situaciją, kurioje atsidūrėte. Kas konkrečiai įvyko? Reikia atskirti faktus nuo savo jausmų. Kai atskirsite realius įvykius nuo savo emocinių reakcijų, galėsite objektyviai įvertinti situaciją.
Atsakykite sau į klausimus:
Ko jūs siekėte?
Dėl ko kilo konfliktas?
Ką tokio pasakė partneris?
Kodėl kitas susijaudino dėl tokios situacijos?
Ramus pokalbis apie visa tai padės porai susivokti ir konstruktyviai užbaigti barnį. Galima kartu apsvarstyti, ką reikėtų pakeisti ar padaryti.
Ar verta atlesti?
Labai svarbu būti garbingiems ir sąžiningiems su savimi. Kilus sunkiam konfliktui, reikia apsvarstyti, ar dar verta atleisti ir kokie būtų pozityvūs tokio atleidimo aspektai. Jeigu partneris jums kenkia ir linki blogo, būtina rimtai apsvarstyti, ar ne laikas visai nutraukti santykius.
