Tai, ką esame pratę vadinti meile, iš tikrųjų yra egoizmas ir infantilumas

Esame pratę savo fantazijas ar įsitikinimus laikyti realybe ir romantizuoti savo pačių trūkumus. Pateikti savo mielas ydas iš gerosios pusės.

Kai norite, kad jus liestų, glamonėtų, jaudrintų – tai aistra.

Kai norite, kad jumis visokeriopai rūpintųsi, spręstų visas jūsų problemas, dovanotų dovanas, aprūpintų jus – tai infantilumas.

Kai norite, kad jus pašėlusiai mylėtų, gyventi be jūsų negalėtų, skirtų jums visą savo laiką ir visa kitą nustumtų į antrą planą – tai egoizmas.

Kai norite skubiai pasigimdyti vaiką nuo konkretaus žmogaus – tai biologija.

Kai norite, kad jis skubiai jums pasipirštų arba kad ji staigiai pasakytų “taip”, sutiktų tapti jūsų žmona – tai priklausomybė nuo aplinkinių nuomonės.

Kai mylite – jūs nieko nenorite. Jūs paprasčiausiai mylite.

Jūs vaikštinėjate po namus, valotės dantis, siuntinėjate dalykinius laiškus, geriate arbatą, skambinate mamai – ir tuo pat metu mylite tą žmogų. Tuo metu jis gali būti bet kur ir su bet kuo. Jis gali netgi nežinoti, kad jūs jį mylite. Įvairių problemų ištinka ir vėliau, gyvenimas teka savo vaga, tačiau jūsų nuotaika vis tiek puiki.

Taip, tai labai nepraktiška, neracionalu ir keista.

Tačiau būtent tai ir yra meilė.

Visa kita – tai tiesiog žmogiškos aistros.

Kurti galima santykius, bet ne meilę. Kovoti galima už vaiko gyvybę, už pirmą vietą konkurse, bet ne už meilę. Laukti ir tikėtis galima atsakomybės už žodžius ir poelgius, sąžiningumo ar supratimo, bet ne meilės.

Meilė neturi jokių praktinių rezultatų. Reikia tiesiog išmokti viską vadinti savais vardais ir tada viskas stos į savo vietas.

Meilė – tai tiesiog maloni šiluma jūsų viduje.

Ir tai geriausia, ką man kada nors teko pajausti.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *