Taip atrodo meilė

Neseniai skubėdama į darbą pamačiau ją – meilę. Pačiu gryniausiu pavidalu. Ji ėjo man priešais, sunkiai kilnodama nelabai paklusnias kojas ir švelniai laikydama rankoje puokštę, kurią kitoje situacijoje galbūt pavadinčiau netgi pernelyg iššaukiančia ar netgi neskoninga. Tačiau ši kartą celofaninė folija, puošni rožė, dosniai apiberta blizgučiais ir paparčio lapai buvo ne kas kita, kaip tikros, tyros ir didelės meilės simbolis.

Šitą puokštę nešėsi kokių 70 metų amžiaus senukas. Šiek tiek aptrinta, tačiau švarutėlė striukė, kuria akivaizdžiai jį apvilko rūpestinga mylimoji – “kad neperpūstų” – ir su šiek tiek jau patryptais batais. Jis labai skubėjo ir atrodė labai susijaudinęs pačia geriausia šio žodžio prasme.

Ir aš įsivaizdavau, kaip viename iš namų jo laukia jo meilė – jo močiutė. Ji jau trečią kartą stato ant viryklės arbatinuką, nes vyras išėjo tik duonos nupirkti, o gal pasiimti pensijos, ir jo vis nėra. Ji lyg ir nepergyvena, tačiau vis žvilgčioja pro langą, atseit, “kur jis taip ilgai valkiojasi?!”

O namuose jau kvepia obuolių pyragu, kurį ji iškepė iš pat ankstaus ryto, juk jos mylimas diedukas taip myli jos skanius kepinius.

Ir štai praeis dar kokios penkios minutės ir spragtelės raktas spynoje, močiutė puls jo pasitikti, lygiai taip pat juokingai šlepsėdama jaukiomis šlepetėmis, ir jau iš anksto ims po truputėlį bambėti: “Kur tave nešioja?” Tačiau pamatys gėles ir užsikirs, nepabaigusi frazės, tik be žodžių suplojusi rankomis.

Paskui, tikriausiai, dėl tvarkos papriekaištaus, kad pinigus niekams švaisto, o iš tiesų apsidžiaugs iki ašarų. Nes jiedu jau šitiek metų kartu, o jis kaip ir anksčiau galvoja apie ją kiekvieną minutę, netgi išsprūdęs iš namų vos pusvalandžiui.

Nes jai iki šiol širdis nuo parodyto dėmesio apmiršta.

Nes meilė – tai kai visada kartu, iki pat žilos galvos.

Kai linksma ir juokinga drauge, tačiau ir liūdite bei skausmą dalinatės drauge.

Kai einate, susiėmę už rankų, o paskui tave staiga sustabdo vidury gatvės vien tam, kad stipriai apkabintų ir priglaustų prie savęs.

Kai žiūri ir negali atsižiūrėti.

Nes būtent taip atrodo meilė – lauke lapkritis, o tu – su rože trepsi į namus.

Tausokite vienas kitą.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *