Asmeninės atsakomybės ugdymas vaikams – viena iš svarbiausių užduočių, iškylančių tėvams. Juk būtent nuo to, kaip auklėsime savo vaikus, priklauso viso mūsų sociumo ateitis. Kaipgi vaikystėje formuojasi mūsų asmenybės individualumas ir kodėl taip svarbu skirti deramą dėmesį atsakomybės vaikui diegimui?
Remiantis asmenybės raidos teorija, mūsų asmenybė formuojasi vaikystėje, įtakojama daugelio veiksnių – genetinių, biologinių, socialinių ir kultūrinių. Tačiau vienas iš svarbiausių faktorių yra auklėjimas. Būtent per auklėjimą mes formuojame savo charakterį, įsitikinimus, vertybes ir asmeninį tapatumą Svarbu suprasti, kad kiekvienas auklėjimo stilius turi savų ypatumų ir gali skirtingai paveikti vaiką.
Svarbus tėvų santykių įtakos vaiko asmenybės formavimuisi aspektas yra pavyzdys, kurį tėvai rodo savo vaikui. Vaikai labai jautrūs suaugusiųjų elgesiui ir dažnai kopijuoja jų elgesio modelius. Jeigu tėvai demonstruoja agresiją, nepagarbą aplinkiniams ar netinkamais būdais reiškia savo emocijas, vaikas gali tai suvokti kaip normą ir vėliau tokį elgesį atkartoti savo gyvenime.
Kita vertus, jeigu tėvai aplinkiniams demonstruoja rūpestį, meilę, pagarbą, vaikas taip pat sieks elgtis analogiškai.
Tėvų įsitraukimo į vaiko gyvenimą laipsnis. Vaikams reikia, kad tėvai būtų greta jų, kad jie galėtų jaustis palaikomi ir suprasti. Jeigu tėvai ignoruoja vaiką, neskiria jam pakankamai dėmesio, nesidomi jo reikalais ir pasiekimais, toks jų elgesys gali suformuoti vaikui nepilnavertiškumo kompleksą. Svarbu surasti balansą tarp kontrolės ir laisvės, kad vaikui būtų suteikta galimybė vystytis savarankiškai, bet kartu jausti ir tėvų palaikymą.
Tėvų gebėjimas nubrėžti ribas ir nustatyti taisykles. Vaikams reikalinga struktūra ir tvarka, kad galėtų jaustis saugūs. Jeigu tėvai nenubrėžia ribų arba, priešingai, pernelyg griežtai kontroliuoja kiekvieną vaiko žingsnį, tai gali sukelti problemų ateityje. Svarbu vaiką išmokyti savarankiškumo, tačiau tuo pačiu neprarasti jo elgesio kontrolės.
Tėvų gebėjimas reikšti savo emocijas ir bendrauti su vaiku. Vaikams svarbu jaustis išklausytais, suprastais ir palaikomais. Jeigu tėvai nebendrauja su vaiku ir neišreiškia savo emocijų, jis gali pasijausti vienišas ir nesuprastas.
Svarbu išmokti klausytis savo vaiko, būti atviriems bendravimui su juo ir jausmų reiškimui.
Tėvų gebėjimas išmokyti vaiką spręsti problemas ir susidoroti su sunkumais. Vaikus reikia mokyti savarankiškumo, adaptavimosi ir gebėjimo įveikti sunkumus. Jeigu tėvai visada sprendžia problemas už vaiką arba, priešingai, nepalaiko jo sudėtingais momentais, tai gali suformuoti žemą savivertę ir sunkumų baimę.
Apskritai, tėvų santykiai turi itin didelė reikšmę vaiko asmenybės formavimuisi. Svarbu būti sąmoningais tėvais, kurie moka atrasti pusiausvyrą tarp kontrolės ir laisvės, nubrėžti ribas ir nustatyti taisykles, bendrauti su vaiku ir reikšti savo emocijas, mokyti jį savarankiškumo ir gebėjimo susidoroti su sunkumais. Tik šitaip galima užtikrinti sveiką vaiko psichinę raidą ir emocinę gerovę.
Todėl svarbu suvokti savo, kaip tėvų, atsakomybę ir siekti sukurti aplinką, kuri skatintų sveiką mūsų vaikų ir visos visuomenės vystymąsi.
