Turbūt pastebėjote, kad su vienais žmonėmis bendrauti lengva ir paprasta, o būdami su kitais pasijuntame menkesni, tarsi antrarūšiai. Su tokiais nesinori turėti jokių reikalų, tačiau jie kažkaip sugeba to neleisti ir netgi tampa draugu ar sutuoktiniu. Psichologai tokius santykius vadina toksiškais bei sako, kad netgi tai supratus jų atsisakyti nėra lengva.

Žodis „toksiškas“ paprastai vartojamas aplinkos, maisto užterštumui apibūdinti, bet dabar vis dažniau jį girdime ir kalbant apie žmones bei santykius. Pasak psichologo Aurimo Gudo, išvertus iš anglų kalbos, toxic reiškia „nuodingas“. Taigi, toksiškais vadiname tiek žmones, tiek santykius, kurie apnuodija mūsų gyvenimą. „Tam tikra prasme mes visi kartais elgiamės toksiškai – kenkiame kitiems to nenorėdami. Pateiksiu pavyzdį. Tarkim, viename kambaryje gyvena „vyturys“ ir „pelėda“. „Vyturiui“ nepatinka „pelėdos“ ilgai deginama šviesa vėlai vakare, nes neleidžia jam užmigti. O anksti ryte „vyturys“ uždegdamas šviesą neleidžia „pelėdai“ ilgiau pamiegoti. Gyvenimo paradoksai. Sunku su žmonėmis ir sunku be jų. Prie žmonių tenka derintis ir daryti kompromisus, o be jų neturime ko paprašyti pagalbos ir jaučiamės vieniši“, – kalba pašnekovas.

Kaip atpažinti toksiškus žmones?

Žmogus – sociali būtybė, kaip oras ir vanduo jam būtinas bendravimas. Su vienais žmonėmis santykiai būna aiškūs, lengvi, slysta kaip per sviestą, o su kitais klostosi ne taip, kaip tikėjomės ir norėjome, arba tampa komplikuoti. Ne visada iš karto pastebime, jog nuo to žmogaus reikia bėgti kuo toliau ir į draugystę nesileisti, nes kai kurie sugeba taip viską apsukti, kad pasijuntame menkesni, niekam tikę, daug prastesni nei esame, ir visgi nesugebame nuo jų atsiriboti. Kokie požymiai išduoda, kad susidūrėme su toksišku žmogumi?

„Toksiškiems žmonėms būdingas manipuliavimas, siekis išnaudoti kitus žmones, narcisizmas, patologinis melavimas, patyčios, noras viską kontroliuoti, nuolatinis pesimizmas, didžiulis pavydas, perdėtas kitų kritikavimas. Toksiški žmonės niekada nepripažįsta savo kaltės. Jie labai geri melagiai. Melavimas jiems padeda išsisukti iš nemalonių situacijų. Jie gali taip įtikinamai pateikti praeities įvykius, kurių liudininkais ir jūs esate, kad privers suabejoti savo sveiku protu, – sako psichologas A. Gudas. – Pavyzdžiui, tikrai matėte, kad jis sudaužė vazą, bet jis gali tvirtu ir užtikrintu balsu pareikšti, kad tai padarėte jūs! Jei toksiškas žmogus kals vinį ir netyčia pataikys sau į pirštą, o jūs būsite kažkur netoli, tikrai būsite apkaltintas. Jis gali sakyti, kad jį sunervinote ir dėl to jis pataikė sau į pirštą arba tiesiog savo buvimu trukdėte jam susikaupti.“

Psichologas atkreipia dėmesį, kad toksiškiems žmonėms nerūpi kitų jausmai: „Jeigu jie jaučiasi susierzinę, supykę gali laisvai išsilieti ant kito žmogaus ir taip „nuleisti garą“. Taip pat jie gali kitus žeminti, niekinti vien tam, kad patys pasijustų geriau.“

Psichopatai ir sociopatai

Psichologo A. Gudo teigimu, dažniausiai toksiškiems žmonėms priskiriami psichopatai ir sociopatai. „Psichopatams būdinga empatijos ir gailesčio stoka bei antisocialus elgesys. Vienas žmogus iš 100 yra psichopatas. Jų dažnai pasitaiko tarp vadovų. Vienas iš 25 vadovų yra psichopatas, – pateikia įdomius faktus pašnekovas ir sako, kad psichopatais gimstama, o sociopatais tampama. – Sociopatiją gali lemti vaikystėje patirtas stiprus emocinis ir fizinis smurtas ar didelė trauma. Sociopatai vaikystėje galėjo būti išprievartauti, galėjo gyventi aplinkoje, kurioje visiškai nebuvo meilės. Jie užaugo nematydami užuojautos, tinkamo elgesio, rūpesčio pavyzdžių.“ Sociopatą atpažinsite iš to, kad jis labai lengvai įsižeidžia, neigia savo kaltę net tada, kai pats yra akivaizdžiai neteisus, o jeigu bandoma su juo rimtai pasikalbėti, elgiasi neadekvačiai.

A. Gudo žodžiais, žmonės gali elgtis toksiškai dėl to, kad jums pavydi, mato jumyse grėsmę, jaučiasi atstumti ar gauna nepakankamai dėmesio. Pavyzdžiui, vieniša draugė jus palaikė ir guodė, kai išsiskyrėte su vyru, bet vos tik jūsų gyvenime atsirado kitas vyriškis, ėmė įtikinėti, kad laiminga vis tiek nebūsite, nors jo nė nepažįsta. Kai praradote darbą, pusseserė, kuri jau beveik dešimt metų išlaikoma mylimojo, pasiūlė savo petį išsiverkti ir tikino, kaip bus puiku, pagaliau pagyvensite sau. Tačiau, kai su ja pasidalinote sumanymu imtis nuosavo verslo, pareiškė, kad tai jums blogai baigsis…

Kodėl įsitraukiama į toksiškus santykius?

Garsios psichologės, mokslų dr. Susan Forward manymu,santykius su toksiškais žmonėmis, kurie mus valdo, mumis manipuliuoja ar emociškai nuo mūsų atsiriboja, pasirenkame neatsitiktinai. Savo knygoje „Toksiški tėvai“ ji vardija toksinus, kurie, gauti vaikystėje, gali užnuodyti ateities santykius. Pasak autorės, ne visada lengva suprasti, ar jūsų tėvų elgesys yra arba buvo traumuojantis: „Daugybės žmonių santykiai su tėvais yra komplikuoti, bet tai dar nereiškia, kad jūsų tėvai elgiasi emociškai destruktyviai. Daugelis žmonių nežino, ar jie iš tiesų būdavo skriaudžiami, ar tiesiog į viską reaguoja „pernelyg jautriai“.

„Į toksiškus santykius gali įsitraukti žmonės, kurie labai tvirtai įsitikinę visų žmonių gerumu. Taip pat tie, kurių žema savivertė. Žmonės, kurie bijo likti vieni, verčiau renkasi toksiškus santykius nei vienatvę, – sako psichologas A. Gudas. – Palikti žmogų tuo sunkiau, kuo daugiau laiko su juo praleista. Žmonės taip pripranta prie išnaudojimo, jog nė negalvoja, kad gali būti kitaip.“

Ne taip jau retai girdime (apie tai kalbama vis garsiau), kad štai toje ar kitoje šeimoje viešpatauja psichologinis smurtas. Jį dažniau patiria moteris – būtent ji tampa „auka“, o vyras „budeliu“. Deja, neretai ji nė nemano skirtis, kad nutrauktų toksiškus santykius, bet randa daugybę priežasčių ir pasiteisinimų, kodėl privalo likti kartu, ir toliau kenčia…

Psichologo A. Gudo teigimu, toksiški žmonės grasina ir verčia savo aukas bijoti, kad jos nesumanytų pabėgti. „Jeigu tu mane paliksi, aš tave susirasiu ir nužudysiu“, „Jeigu mane išduosi, degsi pragare“, – tikina jie, ir „auka“ paklūsta. Psichologai pastebi, kad užsitęsus karantinui šis reiškinys padažnėjo, nes žmonės – tie, kuriuos nuodija, ir tie, kurie skleidžia toksinus, – priversti likti namuose ir daugiau bendrauti tarpusavyje.

Kiek žmogui tai kainuoja?

Psichologas A. Gudas pastebi, kad net ir toksiškiausiuose santykiuose yra kažkas naudingo. „Net jeigu vienas žmogus nuolat pakliūva į bėdas, o kitas jį gelbėja. Tam gelbėtojui tokia veikla teikia gyvenimo prasmę, padeda pasijusti geresniu žmogumi, vaduoja iš nuobodulio. Girdėjote apie poras, kurios riejasi dešimtmečiais? – retoriškai klausia pašnekovas. – Matyt, yra kažkas, dėl ko jie vienas kitam reikalingi.“

Vis dėlto, įsitikinęs psichologas, toksiški santykiai gali labai paveikti kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybę. „Visi žmonės nori meilės, dėmesio ir didžiausią laimę jiems teikia kokybiški santykiai. Toksiškuose santykiuose nėra patenkinami žmogaus poreikiai, dar labiau mažėja jo savivertė, gali išsivystyti potrauminis streso sindromas, žmogus taip ir nesužinos, kaip atrodo normalūs santykiai, darysis vis labiau pesimistas. Toksiški santykiai gali išsekinti nervų sistemą, nes tiek puolantis lokys, tiek ir keiksmais, grasinimais besisvaidantis psichopatas iššaukia tą pačią „bėk arba kovok“ reakciją. Ilgainiui toksiški santykiai sukuria labai pavojingo pasaulio įvaizdį – pradeda atrodyti, kad visi žmonės yra toksiški. Šie santykiai verčia nepasitikėti visais žmonėmis ir labiau save saugoti, daro jus labiau pesimistiškus, išsekina emociškai, mažina jūsų savivertę, stabdo asmeninį tobulėjimą, iškreipia jūsų suvokimą apie sveikus santykius“, – atskleidžia psichologas, kaip paveikia žmogų destruktyvūs santykiai.

Atpažinti ir ieškoti pagalbos

Psichologai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis ištrūkti iš toksiškų santykių – suvokti, kad esate į juos įsipainioję. Juos atpažinti padeda ir tam tikri ženklai: bendravimas su tuo žmogumi sukelia nerimą, nuovargį, nepasitenkinimą savimi, raumenų įtampą, gali sutrikdyti miegą; nevengiama, atrodytų, nepiktai pasišaipyti, išjuokiami jūsų žodžiai ir požiūris; nenorima nė girdėti, kaip jaučiatės ir ką išgyvenate, ko trokštate; jūsų pastangos, siekiai ir svajonės laikomi nerealiais ir neįgyvendinamais, nesulaukiate palaikymo ir padrąsinimo.

Kaip elgtis supratus, kad vis dėlto esame atsidūrę toksiškuose santykiuose? – klausiu pašnekovo. „Pats paprasčiausias atsakymas būtų tiesiog tokių žmonių vengti. Bet jeigu to padaryti neįmanoma, reikėtų kuo mažiau įsitraukti į santykį su jais, sekti savo savijautą ir jiems apie tai pasakyti, kalbėtis apie jų elgesį, tvirtai pasakyti „ne“ ir pasitraukti iš situacijos. Svarbu nustatyti aiškias ribas ir priversti toksišką žmogų jų laikytis, raginti ieškoti profesionalios pagalbos. Taip pat svarbu išlikti ramiems, neleisti, kad jus išvestų iš kantrybės“, – dalijasi patirtimi psichologas A. Gudas.

Anot jo, toksiški žmonės gali stengtis jus pavergti, įbauginti, jums grasinti. „Tokiu atveju stenkitės nelikti vieni savo bėdose, ne susitaikyti su situacija, bet patikėti, kad gali būti kitaip. Ieškokite pagalbos. Kalbėkitės su kitais, – duoda dar vieną patarimą psichologas. – Kartais nesupranti, kaip blogai kas nors su tavimi elgėsi, kol apie tai kam nors nepapasakoji ir pamatai jų reakciją. Verta bent jau pabandyti pataisyti santykius. Tik reikia atsiminti, kad žmonių neįmanoma pakeisti, jeigu jie nenori pasikeisti.“

Kalbino Dalia Aleknienė. Straipsnis publikuotas žurnale „Savaitė“.

Psichologas Aurimas Gudas