Daugelis stengiasi išsiaiškinti santykius, žmonėms norisi jaustis tvirčiau, labiau užtikrintai su mylimaisiais. Santykių aiškinimasis susiveda į klausimus, susijusius su tikraisiais žmogaus jausmais ir ketinimais jūsų adresu:
-
Kada mes susituoksime?
-
Tu mane myli?
-
Mes galėtume gyventi drauge…
Klausimai užduodami tada, kai paaštrėja nerimas ir žmogus nusprendžia išspręsti problemą tiesioginiu klausimu, kai galvoja „tegu pagaliau tiesiai pasako – taip ar ne”. Logika čia absoliučiai klaidinga. Jeigu žmogus aiškiai ir tvirtai žinotų TAIP ar NE, jis jau seniai imtų stengtis labiau suartėti arba tiesiog mestų jus ir išeitų. Tokie klausimai nieko nepakeis, susidomėjimas jumis nepadidės ir nesumažės.
Kaipgi sužinoti, ką iš tikrųjų žmogus jums jaučia?
Tarkime, esate įdomi savo vyriškiui lygiai tiek, kad jis paskambina jums tiesiog iš nuobodulio, kartą per mėnesį. Ar kai išgeria vėlų penktadienio vakarą. Arba jūs esate įdomus merginai tik tiek, kad ji kartais nueina su jumis į kiną ar susirašo darbo metu socialiniame tinkle, kadangi tai leidžia prasiblaškyti nuobodžioje darbovietėje.
Jokie jūsų klausimai, jau nekalbant apie reikalavimus, nepakeis susidomėjimo jumis lygio. Nėra jokios prasmės klausinėti vyriškio iš pateikto pavyzdžio, ar ruošiasi jis pristatyti jus tėvams ar draugams. Jei norėtų, pats jau seniai būtų pasiūlęs. O merginos iš mūsų pavyzdžio visiškai nėra prasmės atakuoti klausimais, ar rimtai ji į jus žiūri. Jos susidomėjimo lygį galite nustatyti iš to, ką ji daro. Arba iš to, ko nedaro. Pavyzdžiui, jeigu atsisako susitikinėti ir prisigalvoja tam įvairiausių pasiteisinimų. Kuriems galams klausinėti? Tikintis stebuklo?
Arba mylimasis praktiškai jums neparašo ir atsako tik į kas penktą žinutę. Kodėl? Atspėkite pati, neuždavinėdama akivaizdžių klausimų. Nes į klausimus gausite standartinį atsakymą: „Turiu daug darbo”.
Žiūrėkite į žmogaus poelgius.
Sunku, žinoma, įlįsti į kito žmogaus galvą, tačiau pakankamai lengva suprasti, ką jis daro judviejų santykių labui.
Klausinėjantis, užduodantis klausimus, atsakymai į kuriuos jau iš anksto aiškūs, žmogus neįvertina fakto, kad pats klausinėjimas dar negarantuoja nuoširdaus atsakymo. Jūs paklausiate, turėdamas vilties numalšinti nerimą, vildamasis išgirsti tiesą, tačiau kodėl pašnekovas turėtų jums kalbėti vien tiesą?
Tarkime, paklausėte: „Ar planuoji susieti su manimi savo likimą?” Niekas jums neatsakys, kad tai mažai tikėtina, nebent kokiu ypatingu atveju, kai suprasiu, kad nieko geriau jau nerasiu. O tu man kol kas reikalinga kaip laikinas variantas, ar atsarginis aerodromas, ar pramoga, ar kaip poilsis nuo žmonos ir šeimos, man tavęs reikia seksui be įsipareigojimų ir t.t., galite pasirinkti savo variantą. Šitaip jums niekas nepasakys, nebent žmonės, žinantys, kad toks akiplėšiškumas nutekės kaip nuo žąsies vanduo. Arba tie, kurie įžūliai elgiasi su visais aplinkui, ne vien su jumis.
Tačiau dauguma žmonių ištars kažkurią iš šių frazių:
-
Aš pats nežinau;
-
Nedaryk man spaudimo;
-
Aš nesuprantu savo paties jausmų;
-
Aš tavęs nevertas;
-
Duok man laiko;
-
Tikriausiai, aš bijau artumo;
-
Man labai gaila, kad priverčiau tave kentėti…
Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Visų šių žodžių prasmė yra lygiai tokia pati, kaip buvo pateikta aukščiau.
Jei žvelgsime į žmogaus poelgius, suprasime viską kuo puikiausiai.
Tarkime, jūsų kavalierius įtikinėja, kad beprotiškai ilgisi, tačiau pamiršta atsakyti į žinutę. Deja, taip nebūna.
Arba mergina jaudinasi jūsų akivaizdoje. Jaučiate, kad ji jums neabejinga. Tačiau niekaip nepavyksta nusitempti jos į pasimatymą. O galbūt ji ir tiesiai pasako, kad tarp jūsų negali būti nieko rimto. Galite būti tikras: visus jos jausmus, kuriuos taip aiškiai „matote”, susigalvojote patys, nes patys norėtumėte, jog ji tai jaustų. Realiai jūsų trokštanti moteris neatmeta skambučių ir nevengia susitikimų. Nebent turi išties labai rimtų priežasčių. Lygiai kaip ir moterimi susidomėjęs vyriškis nepasakos jai apie nesibaigiančius darbus.
Yra žmonių, kurie šventai tiki, kad partneris „nori, bet tyli”. Atseit, jis neryžtingas, bijo dvasinio skausmo, kurį patirs, išgirdęs jūsų „ne”. Ir apskritai bailokas…
-
Galbūt jis tiesiog nesiryžta…
-
Jam sunku žengti pirmą žingsnį;
-
Jis baiminasi atsakomybės;
-
Ji kartą jau nusvilo santykiuose;
-
Ji nėra tikra, kad mano jausmai rimti…
Jeigu nepaisydami partnerio elgesio visgi įtariate, jog jį reikia pastūmėti ryžtingiems veiksmams, padarykite tai vieną kartą. To visiškai pakaks, kad suprastumėte situaciją. Pasakykite, kad norite būti kartu ir laukiate jo sprendimo. Nepriklausomai nuo to, ką atsakys partneris, žiūrėkite, ką jis toliau darys. Jeigu jis pasakė, kad būtinai „susimesime skudurus” ir pradingo trims savaitėms nežinoma kryptimi, dėmesį akcentuoti reikia būtent į tai, ką jis daro. Ir jeigu jūsų buvusi moteris sako, kad „tikriausiai dar myli”, bet prašo ją palikti ir netrukdyti skambučiais, tai būtent tai ir reikia padaryti.
Tačiau daugelis elgiasi atvirkščiai: ignoruoja veiksmus ir visą dėmesį skiria žodžiams. Gaunasi makalynė – kalba viena, daro kita, visiškai neišsprendžiamas galvosūkis. Nors iš tikrųjų išsprendžiamas jis visiškai paprastai, pakanka pažvelgti į realybę.
Daugelis žmonių ne be pagrindo stengiasi sušvelninti garsiai išsakomą teisybę:
-
Bijo pasirodyti žiauriais;
-
Nėra tikri savo sprendimų teisingumu;
-
Nenori konfrontacijos ir kaltinimų;
-
Elementariai baiminasi jūsų isterijos ar agresijos.
Nežiūrint į delikačius žodžius ar bailumą, klausinėjantis žmogus neturi pagrindo jaustis apgautas. Elgesys – pakankamai aiški kalba, bylojanti mums apie tikruosius ketinimus.
Jeigu labai knieti paklausti, ką ketina daryti partneris, ką jis „iš tikrųjų” jaučia, išsiaiškinti santykius, reiškia jūs jau gavote iš jo prastų signalų. Būtent tokie signalai sukelia nerimą, kurį stengiamės numalšinti klausimais.
Bet kad išties suprastume, kaip į mus žvelgia partneris, reikia labai nedaug – pažvelgti realybei į veidą. Viską išduoda žmogaus poelgiai.