Žmogus gali pasikeisti tik vienu atveju

Kai kapsčiausi iš sunkių santykių, gana ilgą laiką mintyse stipriai laikiausi jų įsikibusi. Kitaip sakant, supratau, kad nieko gero iš jų neišeis, bet vis tiek atrodė, kad galėsiu viską ištaisyti.

Kai euforijos migla išsisklaidė, pradėjau matyti visus kito žmogaus psichologinius ypatumus. Aš visada širdies gilumoje buvau įsitikinusi, kad meilė pajėgi viskam, kad žmogus pajėgus pasikeisti. Ieškojau straipsnių apie prklausomybes, apie infantilumą, manipuliacijas ir t.t. Įmesdavau visa tai sau į tinklapį ir rodydavau savo žmogui:

-Štai pažiūrėk, matai? Matai, kaip visa tai vyksta? Tu elgiesi štai taip ir anaip…

Tikriausiai jau numanote, kokio atsako susilaukdavau. Teisingai. Agresija ir “pati tu durnė!”. O ko jūs norėjote? Ta vieta, į kurią jūs žmogui badote, jam ir taip yra pakankamai skaudi. Visi ypatingi elgesio modeliai – tai ne kas kita, kaip psichologinė gynyba, apsauga nuo sielos žaizdų. Tai per daugelį metų susiformavusios elgesio strategijos, leidžiančios daugmaž saugiai egzistuoti pasaulyje nebūnant vientisa asmenybe.

Dabar galiu užtikrintai teigti, kad pasikeisti žmogus gali. Jis išties gali pasikeisti. Tačiau tik vienu atveju – KAI PATS TO PANORĖS.

Tikriausiai manote, kad tapsite būtent ta motyvatore, vardan kurios jūsų mylimasis panorės keistis? Nesusireikšminkite. Jūsų įtaka ne ką didesnė, nei orai už lango. Prie jūsų galbūt prisitaikys, išskleis skėtį darganos atveju, tačiau keisti savo įsitikinimus, ir dar daugiau – savo asmenybės struktūrą vien dėl to, kad už lango lyja lietus? Iš proto išsikraustėte?

Štai jeigu pačiam žmogui staiga nustos patikti, kad lyjant – liūdna, o kepinant karščiui jis kenčia… Kai jam pačiam įkyrės tokia savijauta, kai jis giliai nelaimingas, nesėkmingas, kad gyvenimas klostosi ne taip, kaip norėjosi, ar dar kas nors… Arba ateis netikėtas nušvitimas, kad “kažkaip kreivai aš paskutiniu metu gyvenu”… Štai tada viskas įmanoma.

Bet jūs šiuo atveju būsite jau toli nuo sprogimo epicentro. Kad neužkliudytų sprogimo banga. Nes pripažinti, kad “aš pats buvau visų savo bėdų kaltininkas” – labai sunkus išbandymas. Kaip taisyklė, bėdų kaltininku paskelbiamas tasai, kuris šalia. Ar buvo šalia. Ir to žmogaus dar laukia ilgas kelias, kol supras, nuo ko viskas prasideda mūsų gyvenime. Jei tik panorės eiti tuo keliu…

Ne veltui sakoma: geriausia, ką galime padaryti žmogui mylėdami – pateikti jam kuo didesnę porciją jo paties.

Tai ne pyktis, ne kerštas, ne “pasižiūrėk, kaip dabar tau gyvensis be manęs”. Tai ramus įsitikinimas, kad kiekvienas žmogus turi teisę būti savimi. Net jeigu laikinai esate pora (o šis dalykas visada laikinas), šis faktas nesuteikia jums teisės keisti ir perdarinėti žmogaus.

Mes atsakingi tik patys už save. Mes gimstame atskirai vienas nuo kito ir išeisime iš šio pasaulio kiekvienas atskirai. Kiekvienas iš mūsų turi savo gyvenimą ir savo misiją.

Jūsų valia aprėpia tik jūsų pačių gyvenimą. Ir nereikia prisiimti Dievo vaidmens, galvojant, kad turite teisę tvarkyti kito žmogaus likimą. Palikite kitus ramybėje, užsiimkite savimi.

Psichologai turi taisyklę – nespręsti kliento problemų be jo prašymo. Be prašymo, tiesą sakant, jis apskritai dar netapo klientu. Dėl to ir jums vertėtų laikytis šios auksinės taisyklės: nereikia kištis ten, kur jūsų neprašo. Pabrėžiu: suaugęs, psichiškai sveikas (ne jums spręsti apie jo sveikatą) žmogus pajėgus pats susitvarkyti su savo problemomis arba paprašyti pagalbos, jeigu nesigauna.

Tapkite savo likimo kalviais – tai pats geriausias dalykas, kurį galite nuveikti šiame pasaulyje. Jeigu kažkam reikės pasikeisti, gyvenant greta jūsų – tai įvyks. Tapsite motyvatoriais jau pačiu savo egzistavimo faktu. O jeigu kito žmogaus jūsų kelias netraukia, neįkvepia – irgi puiku. Jis, matomai, turi savo kelią. O su jumis žengs tie žmonės, kuriems su jumis pakeliui.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *