Ignoravimas arba tylėjimas suaktyvina tą pačią smegenų sritį, kuri yra atsakinga už fizinį skausmą. Apie tai rašo „Heysigmund”.
Svarbiausias pasirengimo skyryboms rodiklis yra poros kivirčas. Akivaizdu, kad konfliktai yra neišvengiami, tačiau svarbiausias aspektas yra tai, kaip pora ginčijasi ir kas vyksta po to. Raktas į tvirtesnius santykius yra palaikyti vienas kitą sunkiomis akimirkomis.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tylėjimas yra padorus elgesys, nes žmogus, kaip sakoma, „turgaus neskaldo“, tačiau iš tikrųjų viskas yra visiškai priešingai.
Purdue universiteto psichologijos profesorius Kiplingas Viljamsas (Kipling Williams) aiškina, kad šaltas požiūris arba tylus elgesys dažnai naudojamas kaip bausmės ar manipuliacijos priemonė. Tačiau asmuo gali nesuvokti, kokią emocinę ar fizinę žalą daro kitam.
Įdomu tai, kad gebėjimas patirti ostrakizmą (visuomenės atstūmimą, nepritarimą, ignoravimą) mums būdingas iš prigimties, nesvarbu, ar jus ignoruoja keli žmonės, ar vienas žmogus, kurio net nemėgstate. Jūs pajusite skausmą.
Pavyzdžiui, jūsų partnerio tylėjimas suaktyvina priekinę smegenų žievę, smegenų dalį, atsakingą už fizinį skausmą. Pradinis skausmas yra toks pat, nesvarbu, ar tai būtų atstūmimas iš nepažįstamų žmonių, artimų draugų, ar priešų.
Paprastai tyla atsiranda tada, kai vienas partneris spaudžia, kritikuoja ar skundžiasi dėl kito, o kitas atsako tylėjimu ir emociniu atstumu.
Deja, tylėjimas poroje labai kenkia santykiams. Ji mažina pasitenkinimą vienas kitu, mažina intymumo jausmą ir gebėjimą sveikai ir prasmingai bendrauti. Tai vienas dažniausių konfliktiško elgesio modelių santuokoje ar bet kuriuose kituose romantiniuose santykiuose. Šį modelį labai sunku pakeisti, nes abu partneriai kaltę perkelia vienas kitam.
Pora „užspeičia save į kampą“, iš kurio ištrūkti beveik neįmanoma. Vienas partneris paprastai skundžiasi kito emociniu atstumu, o kitas kaltina pirmąjį, kad šis yra per daug reiklus ar kritiškas.
Taip elgdamiesi žmonės patiria ne tik emocinį, bet ir fizinį skausmą. Pradeda atsirasti nerimas ir agresija, gali sutrikti erekcija, atsirasti šlapinimosi ir žarnyno sutrikimų.
Įdomu tai, kad nesvarbu, kuris partneris reikalauja dėmesio, o kuris jo atsisako. Problema yra pati santykių dinamika, o ne individas.
Nereikėtų painioti bausmės tylėjimu su atvėsimo laiku po skandalo. Tokioje situacijoje geriau sąžiningai pasakyti: „Dabar negaliu su tavimi kalbėti, prie to grįšime šiek tiek vėliau ir pasikalbėsime“.
Mažai tikėtina, kad partneris, kuris pradeda „tylos žaidimą“, gerai supranta, kokią įtaką tai daro mylimajam ir kaip skaudu jį ignoruoti. Tai būdas skaudinti, bet be fizinių žymių.
