Įsimylėjote žmogų ir ketinate jam prisipažinti apie savo jausmus?
Jus galima pagirti už drąsų sprendimą!
Tačiau visgi verta perspėti: skubėti – labai blogai.
Neskubėkite. Prieš pradėdami rimtą pokalbį su meilės objektu, atsakykite sau patiems į kelis svarbius klausimus.
„Ar gerai pažįstu šį žmogų?“
Išsiaiškinkite, ar atidžiai išanalizavote patinkančio asmens elgesį.
Ar esate tikri, kad žinote apie visus teigiamus ir neigiamus šio asmens charakterio bruožus?
Galbūt „rožiniai akiniai“ neleidžia jums pamatyti potencialaus partnerio trūkumų? O gal šis asmuo toks sudėtingas, kad paprasčiausiai negalėsite su juo sukurti normalios poros?
Nesate tikri, kad gerai ją (jį) pažįstate? Tuomet prisipažinimą vertėtų atidėti. Iš pradžių surinkite reikalingą informaciją.
„Ar reikia mėginti įveikti savo nerimą?“
Taigi – padarėte išvadą, kad atidžiai išanalizavote savo potencialios antrosios pusės elgesį ir esate pasirengęs prisipažinti.
Dabar tikriausiai nerimaujate. Ar verta imituoti pasitikėjimą savimi ir ramybę?
Greičiausiai tokios būtinybės nėra. Nerimas ir dvejonės bus jūsų maksimalaus nuoširdumo įrodymas.
O jei žmogus pasijuoks iš jūsų arba negatyviai reaguos į jūsų susijaudinimą? Tuomet žinokite: pradėti santykių su tokiu žmogumi tikrai neverta.
„Ar esu pasiruošęs atstūmimui?“
Tai bene svarbiausias dalykas. Būtina morališkai pasirengti labai paprastam ir labai tikėtinam atsakymui: „Atsiprašau, bet negaliu (nenoriu) su tavimi susitikinėti!“
Jei visam tam dar nesate pasiruošęs, prisipažinti per anksti.
