Be kaltės kalti

Jei jaučiatės kaltas prieš ką nors, galbūt prisiimate kažkokio kito žmogaus atsakomybę. Jei ką nors kaltinate, galbūt neprisiimate atsakomybės už save ir užkraunate ją kitam žmogui. Jei jaučiatės kaltas prieš kitus ar patys kitus kaltinate, tai reiškia, kad jūs ne iki galo susigaudote tokioje sferoje, kaip atsakomybė.

Savo kaltės pojūtis ir pasipiktinimas dėl to nemalonaus jausmo – puiki proga susimąstyti apie tai, kas už ką atsakingas.

Kai jaučiamės kalti, dažnai būname sutrikę, nerimaujame, ieškome ar laukiame bausmės. Kartais net nesuprantame, dėl ko esame kalti, bet jaučiame įprastą jausmą. Tai labai trukdo prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir suteikti kitiems atsakomybę už savo veiksmus ir gyvenimus.

Kaltė, kaip ir daugelis kitų jausmų, užgimsta vaikystėje:

– Būna, kad mažam vaikui tenka prisiimti atsakomybę už savo tėvus, o toliau tai perauga į atsakomybę ne tik už juos, bet ir už kitus žmones. Tokiame gyvenime vaiko teisės neegzistuoja.

– Arba vaikas vaikystėje gauna mažai palaikymo, jis kurį laiką pyksta, bet anksčiau ar vėliau iš nevilties susitaiko su šiuo deficitu.

– Kaltė dažnai formuojama dirbtinai, įsisavinama ankstyvoje vaikystėje. Vaikas gauna mamos signalus: „Dabar tu privalai…“ „Tai tavo sesuo…“ „Jei to nepadarysi…“ Kaltę sukuria ir tėvų signalai: „Mama nusiminusi. “, „Tėtis pyksta“ – ir vaiko išvada: aš dėl to kaltas. Aš blogai elgiausi, – nusprendžia vaikas, visa tai girdėdamas.

Tėvų užduotis – dovanoti šilumą ir meilę, leidžiant vaikui turėti savo poreikius. Rūpinimasis ir apsauga, o ne pakaitinės figūros paieška.

Daugeliui žinomi reikalavimai „Tu privalai“ „Aš tikiuosi iš tavęs“. Tai išgirdus, vaikui atsiranda destruktyvus kaltės prieš tėvus jausmas. Tėvų suvaržymai, reikalavimai, kaltinimai įstumia vaiką į disonansą, jis, pasirodo, yra kaltas dėl sugadinto mamos gyvenimo, dėl jos neišsipildžiusių vilčių. Galite paskui visą gyvenimą stengtis įtikti ir nepakenkti, nuskriausdami patys save.

Išėjimas iš problemos slypi ten pat, kur įėjimas: pirmas žingsnis – pripažinti, kad man buvo padaryta žala. Apibrėžkite savo ir kitų atsakomybę. Susiformuokite įprotį ir norą prisiimti atsakomybę už savo jausmus, kai tenka kažką pasirinkti ar nuspręsti.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.