Moteriškas troškimas mylėti ir būti mylimai – natūralus biologinis poreikis. Bet jeigu šis „noriu“ virsta „privalau“ – iš troškimo ir svajonės pavirsta reikalavimu ir savitiksliu, tada tai jau – įkyri moteris, arba moteris su neurotišku meilės poreikiu.

Neurotinis poreikis, moteriškas įkyrumas meilėje – tai perdėtas emocinio prisirišimo, teigiamo kitų žmonių vertinimo, jų palaikymo ir pagalbos poreikis su perdėtu jautrumu nusivylimui.

Tai reiškia, kad šis nervingas nesėkmės išgyvenimas įgyvendinant reikalavimą mylėti ir būti mylimai yra tam tikras neurotinės asmenybės rodiklis.

Moters poreikis mylėti ir būti mylimai

Normalus meilės poreikis, būdingas kiekvienam žmogui:

• paprastas poreikis, egzistuojantis tam tikroje kultūroje;
• tai troškimas mylėti ir būti mylimam ir patirti iš to malonumą;
• poreikis praturtina mūsų gyvenimą ir suteikia trokštamos laimės.

Moteriškas įkyrumas meilėje, arba neurotinis poreikis būti mylimai – jis pernelyg perdėtas, jei kas nors (kasininkė parduotuvėje, padavėjas ir t. t.) pasirodė nelabai malonus arba kas nors pasielgia nedraugiškai, tai sugadina nuotaiką tokį poreikį turinčiai kompulsyviai merginai.

Normaliai, įprastai moteriai svarbu, kad ją mylėtų, gerbtų ir vertintų tie žmonės, kuriuos ji pati myli ir vertina arba nuo kurių ji yra priklausoma.

Kaip teigia Karen Horney (Z. Freudo pasekėja): „…neurotinis meilės poreikis yra įkyrus ir neišrankus…“, iš čia ir sąvoka: moterų įkyrumas meilėje.

Meilės pervertinimas, ypač įkyrioms merginoms ir moterims, kurios jaučiasi prislėgtos, visą laiką nelaimingos, kol šalia nėra žmogaus, kuris būtų joms atsidavęs, rūpestingas ir jų nemylėtų, sukelia nuolatinę depresiją, kurią dažnai gali išspręsti tik specialistas.

Moterims įkyrus troškimas mylėti ir būti mylimoms įgyja nepasotinamumo, besąlygiško, nežaboto pavydo viskam ir visiems aplinkui (draugams, pomėgiams, darbui, automobiliams ir t. t.) pobūdį.

Jų šūkis: „Tu privalai mylėti tik mane, nepriklausomai nuo to, kaip aš elgiuosi“.

Partneris turi nuolat įrodinėti savo meilę ir atsidavimą ir tuo pat metu viską paaukoti moters labui. Jeigu jis neįvykdo kokio nors tokios moters reikalavimo, automatiškai tampa išdaviku.

Įkyrios moterys nesugeba mylėti ir būti mylimos

Dauguma įkyrių merginų ir moterų pačios nesugeba mylėti, jos pasąmoningai nepripažįsta meilės kaipo tokios („Visos tos kalbos: „Aš noriu mylėti ir būti mylima” – visiška nesąmonė…“).

Greičiausiai šioms moterims teko susidurti gyvenime su žiaurumu, ir dažniausiai tai nutiko ankstyvoje vaikystėje (atstūmė tėvai, nelaiminga meilė ir pan.).

Įkyrios meilės sindromą turinčios moterys labai jautriai reaguoja į atstūmimą, dėl to joms kyla jokių realių priežasčių neturinti neapykanta.

Kai kurios ginasi nutardamos, kad jų neįmanoma mylėti; kitos ginasi perdėta kompensacija, tikrąjį atmetimą jos suvokia kaip aukšto įvertinimo išraišką (žmogus ateina darbintis, jam mandagiai atsakoma: „Šis darbas ne tau“, ir jis suvokia tai, kad aš atseit esu aukščiau tokio niekingo darbo).

Įkyriai moteriai, turinčiai neurotinį poreikį būti mylimai, praktiškai neįmanoma pasiekti meilės, kurios ji realybėje trokšta, jai visada jos bus negana.

Ir to priežastis yra šio poreikio nepasotinamumas, o svarbiausia – įkyraus meilės poreikio kankinamos moters nesugebėjimas mylėti pačios savęs.

Gebėjimas mylėti

Meilę mes suprantame kaip gebėjimą ir norą dovanoti save kitiems žmonėms, darbui ar idealui, užuot gyvenus savanaudiškai ir viską griebiant sau vienam.

Neurotinė asmenybė (įkyri mergina) to nesugeba dėl nerimo ir latentinio ar atviro priešiškumo kitiems, kurį įgijo vaikystėje dėl netinkamo elgesio su ja.

Įkyri moteris, reikalaujanti būti mylima, negali galvoti apie tai, kiek laiko, pagalbos, pinigų jai nori ar gali duoti partneris, – jai reikia visko, o kito žmogaus norai, jo interesai ir pan. suvokiami vos ne kaip įžeidimas.

Paprastai įkyri moteris, norinti mylėti ir būti mylima, nepajėgia suvokti, kad ji nemoka ir nesugeba mylėti kito žmogaus, dažnai ji gyvena apimta stipraus įsimylėjimo ir gebėjimo aukotis dėl mylimo žmogaus iliuzijos.

Ji pajėgs jus įtikinti, kad viską daro dėl mylimojo, o apie save negalvoja. Ir net jeigu taip atsitinka, tai ne dėl tikros meilės ir pasiaukojimo, bet greičiausiai čia atsiskleis atstūmimo ir nereikalingumo baimė.

Tai saviapgaulė, tai jos nesąmoningas pasiteisinimas reikalaujant meilės.

Įkyrių moterų baimės

Atstūmimo baimė tokia stipri, kad jos kartais net bijo kreiptis į žmogų su klausimu ar pageidavimu, kartais bijo padovanoti dovaną žmogui, nes bijo nepriėmimo.

Įkyrios moterys meilėje labai bijo priklausomybės, jų motyvas – niekada nieko nedaryti vardan kito žmogaus, niekada nenusileisti.

Pagrindinės priemonės, kuriomis įkyri moteris bando pasiekti meilę:

• partnerio pritempimas prie savo meilės (pavyzdžiui: kadangi aš tave myliu, tu irgi turėtum mane mylėti);
• spaudimas, provokuojant partneriui gailesčio jausmą.
• savo bejėgiškumo, silpnumo ir pan. pabrėžimas;
• grasinimai (pvz.: Mylėk mane arba aš nusižudysiu…).

Greičiausiai moterų įkyrumas meilėje tiesiogiai susijęs su savęs gynimu nuo nerimo (pavyzdžiui: Jei tu mane myli, vadinasi, tu manęs nenuskriausi).

Moters įkyrumas meilėje, kaip jau minėta, turi šaknis jos vaikystėje, vaikų-tėvų santykiuose, ir yra glaudžiai susijusi su charakteriu ir psichikos gynybiniais mechanizmais.

Labiau linkusios į tokią meilę yra demonstratyvaus ir užsisklendusio charakterio merginos, kuriose vyrauja tokios gynybos priemonės kaip „išstūmimas“ ir „projekcija“, taip pat hiperkompensacija ir regresija.

.