Kai žmona – psichologė savo vyrui

Iškilusių problemų sprendimas – tai visų pirma paties žmogaus atsakomybė. Žmogus savarankiškai išsiaiškina, ką gali nuveikti pats, kokios pagalbos galima būtų gauti iš kitų, ką gali duoti artimieji, o ko verčiau paieškoti už šeimos ribų.

Dėl to kovokite su pagunda savo iniciatyva teikti vyrui “psichologinę pagalbą”. Pirmas dalykas – nemotyvuota ir neprašyta pagalba yra absoliučiai bevertė ir beprasmė. Antra – vyrui jūs greičiausiai patarsite tai, ką patartumėte sau pačiai. Trečia – yra šansų, kad įpratinsite vyrą jaustis bejėgiu. Yra toks psichologinis terminas – “išmoktas bejėgiškumas”.

Daugelis iš mūsų turime nemažai žinių iš psichologijos srities. Tai štai: pasilikite tas žinias sau.

Tai ką gi – palikti mylimą žmogų likimo valiai, žiūrėti, kaip jis kankinasi, ir nieko nedaryti? Na, jau ne! Kokie gi tai artimi santykiai?!

Vienas galingiausių psichologinių (gydančių) faktorių – tai palaikymas. Suvokimas, jautimas, kad tave užjaučia, kad dėl tavęs pergyvena – štai kur išties galingas resursas.

Ne patarimai. Ne įvairūs gudrūs psichologiniai klausimai. Ne technikos ir ne pratimai. Ne motyvavimas augti ir siekti sėkmės.

Vienintelė tikra pagalba – tai verbalinis signalas: “Aš su tavimi, aš greta, aš jaučiu tavo skausmą. Man svarbūs tavo pergyvenimai!”

Kartais pakanka klausimo; “Kas atsitiko? Gal galiu tau kuo nors padėti, ir jeigu galiu – kaip?”

Ar išspręs supratimas ir užuojauta vyro problemas? Žinoma, ne, nereikia būti naivioms. Tačiau tai – atrama, pagrindas, kuris labai puikiai padės.

Labai daug žmonių, kurie kreipiasi į psichologus, trokšta iš jų gauti būtent tokį palaikymą, kurio banaliai nesulaukia namuose iš artimųjų.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *