Kaip elgtis, jei ką tik aprėkėte vaikus?

Originalas

Būna akimirkų, kai nesusitvardę užrinkame ant vaikų. Suprantame, kad taip neturėtume elgtis. Bet kartais būna jau per vėlu – emocijos išsiveržia.

“Kartą nesusitvardęs aprėkiau sūnų ir dukrą. Tylos pauzė staiga visus grąžino į realybę, o aš pasijutau labai nesmagiai. Reikėjo kažką greitai sugalvoti. Balsas manyje vis dar kuždėjo, kad tai vaikų kaltė,” – pasakoja tėtis Markas.

“Gerai, gerai, atsiprašau, kad užrikau! Labai kvailai pasielgiau!“ – tariau ir pabandžiau paglostyti sūnų. Bet jis pasitraukė ir sušuko: „Neliesk manęs!“ “Norėjau pasakyti, kad nerėktų ant manęs, bet į galvą šovė kita idėja. „Tėtis krabas sugrįžta!“ – pasakiau, ir ėmiau ropoti kaip krabas, vaidindamas, kad mano rankos – tai žnyplės. „Aš aprėkiu vaikus, o paskui juos suvalgau!“ – kartojau, slinkdamas artyn.“

Berniukas vis dar verkė ir šaukė nelįsti, bet dabar jo verksmą keitė juokas. Markas siekė ištaisyti savo klaidą, ir šį kartą jam pavyko. Kas iš tiesų įvyko? Markas prarado pusiausvyrą, nebesugebėjo savęs kontroliuoti. Ar vaikai iš tiesų blogai elgėsi? Taip. Ar Markas norėjo parodyti vaikams, kad juos kaltina už tokį elgesį? Žinoma. Tačiau šioje situacijoje tėtis nesuvaldė savo ego. Riksmas parodė vaikams, kaip galima vengti atsakomybės ir kaltinti kitus. Tėvas tikrai neparodė vaikams gero pavyzdžio.

O būtent tai tėvai turi stengtis daryti bendraudami su vaikais.

Mūsų vaikams nereikia tėvų-tobulybių, tokie mes niekada ir nebūsime. Bet jiems reikia tėvų, kurie stengiasi tobulėti. Kalbėdami su vaikais niekada neturėtume pakelti balso. Bet kol to mokomės, kartais pasitaiko pratrūkti. Ką daryti, jei taip atsitiko?

Štai 5 idėjos:

1. Greitai grįžkite į normalią emocinę būseną ar bent jau pavaidinkite, kad jums tai pavyko. Vaikai supras, kaip svarbu mokėti suimti save į rankas.

2. Atsiprašykite, bet nesižeminkite. Reikia pasakyti, kad gailitės, bet nesigilinti ir nesiteisinti. Vaikas neturi į jus žiūrėti kaip į savo auką.

3. Stenkitės nekaltinti vaikų – kai esate pikti, tai labai nelengva užduotis. Verčiau pasakykite: “Kai pamačiau tave mušantį brolį, supykau”, o ne “Tu mane supykdei”. Vaikai žinos, kad kiekvienas yra atsakingas už savo pyktį.

4. Aptarkite incidentą su vaikais. Rėkimas gali juos traumuoti, todėl svarbu pakalbėti, kaip tai atsitiko. Užduokite jiems klausimų ir leiskite išsikalbėti, jei nori.

5. Negraužkite savęs. Neįsivaizduokite, kaip po 20 metų jūsų vaikai pasakoja psichiatrui, kaip savo rėkimu juos traumavote visam gyvenimui. Vaikai turi savybę greitai atsigauti, ypač jei jūs laikotės šių nuostatų ir stengiatės tobulėti.

Mes nesame tobuli, bet galime mokytis tokiais tapti. Juk labiau už viską norime, kad mūsų vaikai augtų sveiki ir laimingi.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.