Kaip feminizmas išnaikino tikrus vyrus

„Moterys manė, kad paskutinė pergalė kovoje už lygybę – padaryti vyrus „jautresnius“. Tačiau be to, kad užsitraukė priešingos lyties atstovų rūstybę, jos dar ir suprato, kad ištižėliai vyrai jų visai nežavi“, – rūstauja vyrukai.

Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje moterys, padrąsintos spartaus feminizmo viruso plitimo, nusprendė užmušti patriarchijos drakoną ir paversti vyrus lepūnėliais, kurie kartu su jomis verktų žiūrėdami dramas, o po to dar pagamintų puikią lazaniją, rašoma www.dailymail.co.uk.

Staiga moterys užsimanė į namus įvesti naujai atrastą lygybės sąvoką ir paversti vyrus panašesniais į jas. Tokios revoliucijos atspindžius galima pastebėti keliuose platesniuose kultūriniuose pokyčiuose. Po dešimtmečių, per kuriuos kino ekranuose matėme tokius vyrus, kaip Marlonas Brando ir Clintas Eastwoodas, mums pradėjo įpiršinėti tokius mikčiojančius, nudribusių plaukų gražuoliukus, kaip Hugh Grantas – jautruolis ir beviltiškai sutrinkantis šalia moterų.

Neabejotina, kad tuo metu milijonai nesusipratusių moterų pamanė, kad vyras, suprantantis jų skausmą ir emocijas, yra geras dalykas.

Dabar, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, moterys pradeda susivokti ir suprasti, kad tokie vyrai yra sentimentalūs, neseksualūs nuobodybės. Vyrų feminizacija nesukūrė visapusiškų supervyrų, kurių tikėjosi moterys. Vietoj supervyrų moterys išsiugdė suglebusius bestuburius, vertus šiek tiek daugiau už kilimėlį prie durų; kuriuos jos slapta niekina, bet yra per daug išdidžios, kad tai pripažintų.

Dabar dauguma moterų santykiuose su vyru siekia ne partnerystės, o dominavimo. Jos ankstyvoje jaunystėje susidaro savo gyvenimo planą ir su šaltakraujišku negailestingumu siekia svajonės „pačiai turėti viską“.

Jaunų moterų tikslai yra absoliučiai aiškūs: jos siekia karjeros, didžiulės drabužių spintos, puikiai įrengto namo, didžiulio automobilio ir gražių vaikučių, kuriuos galėtų vežioti į privačias mokyklas. Joks vyras negali stoti joms skersai kelio, o vyrai, kuriuos jos pačios išsirenka, yra pakankamai nuolaidūs ir silpni, kad padėtų joms siekti savo tikslų.

Tokio energijos kiekio skyrimas darbui ir šeimai reiškia, kad šios moterys renkasi vyrą, kuris yra prognozuojamas ir saugus, kuris nevers jų pasukti į šoną, siekdamas savo svajonių ar sekdamas savais instinktais. Tokie yra iš kartono iškirpti vyrai, kurie praskysta ir užjaučia visuomet, kai tik jų merginoms ar žmonoms prireikia atsikratyti darbe susikaupusio streso bei moteriško pykčio prieš juos: silpni ir besieliai vyrai, kuriems nepakanka drąsos pasižymėti, kurie užima keleivio vietą moterų vairuojamame tanke, važiuojančiame į postfeministinę Nirvaną.

Bet moterys, iš savo gyvenimų išbraukusios nemažai įvairių anksčiau įprastų dalykų, įgijo įkyrų nepasitenkinimo jausmą. Kur dingo drama? Kur dingo aistra? Kur dingo paskata augti?

Viso to buvo atsisakyta dėl raminamųjų vaistų ir materialistinio pinigų švaistymo parduotuvėse, kas, jų supratimu, yra geras dalykas, nors iš tikrųjų – prastas tikro gyvenimo pakaitalas. Tokios moterys mano, kad jos yra pirmarūšės, nors iš tikrųjų yra niekas kitas, kaip tik apgailėtinos klastotės.

Tikra amazonė negali pakęsti nuolaidaus vyro draugijos – apie santuokos su juo galimybę net nekalbama. Giliai širdyje moterys myli vyrus, kurie joms prilygsta, kurie nesileidžia stumdomi.

Joms patinka vyrai, kurie pažiūrės joms į akis ir lieps užsičiaupti, kai šios dėl hormonų audrų taps per daug įtūžusiomis. Joms patinka vyrai, kurie turi savo nuomonę ir laikosi jos.

Vyrams nesveika veltis į barnius su moterimis. Vyrai nori, kad barniuose būtų prasmė ir racionali išeitis, o moterys nori paties barnio: tai lyg vožtuvas, per kurį nuleidžiamas moterų spaudimas. Ir kai jos pradeda bartis, sustabdyti nebeįmanoma…

„Man viskas labai greitai atsibosta. Negaliu pakęsti, kai tenka ilgai klausytis apie tai, „kur eina mūsų gyvenimas“?. Negaliu pakęsti ir išsamių apkalbų – „o tas pasakė, o anas pasakė“.

Į tokius moterų asmenybės elementus atsakau nejautriu abejingumu. Žmonės gali mane vadinti seksistine kiaule, bet iš tikrųjų viskas yra priešingai: moteris aš myliu, myliu ir savo žmoną, nes ji yra nuostabi ir neįtikėtinai stipri, – sako Nirpalas Dhaliwalas, palaikantis vyrų frontą, bet nemenkinantis moterų. – Aš esu tikras feministas, nes noriu būti su galinga, gabia moterimi. Joks seksistas negalėtų pakęsti tokios žmonos, kuri būtų tokia protinga ir nepriklausoma, kaip mano.

Mūsų santykiai niekada nebūtų sėkmingi, jei aš būčiau suglebęs Naujoviškas vyras, beviltiškai ieškantis galimybių parodyti savo užuojautą moteriai. Mano žmona po kiek laiko pradėtų mane niekinti už pataikūnišką bailumą. Ji yra kovotoja ir jai reikia būti šalia ko nors, kas jai prilygtų. Žinodamas, ką dėl santykių padarysiu, o ko ne, aš išlaikau savigarbą ir užsitarnauju jos pagarbą.

Dabar vyrai dažniausiai būna įbauginti labiau už moteris. Jie prilaiko liežuvį už dantų, nes bijo būti palaikyti seksistais, jie nuolat bando nuspėti savo partnerės mintis, stengdamiesi išvengti įžeidimo. Jie didžiuojasi lentynomis, lūžtančiomis nuo kosmetinių priemonių, kad nebūtų išjuokti ir pašiepti. Jie slepia savo vyriškumą ir bando vaidinti ponaičius Geručius. Jie stengiasi neparodyti pasitikėjimo savimi, nes bijo, kad moterys pamanys, jog jie rodo patiniškas savybes“.

Toks moteriško suokalbio netikėtas rezultatas atsiradinėjo kartu su politiniu korektiškumu D.Britanijoje. Šie du dalykai susijungę sukėlė galingą cheminę reakciją ir sprogo bei nustebino moteris, kurios manė, kad „sukurtas“ vyras yra geidžiamas vyras. Pastaraisiais metais vyrai lyg cirko ruoniai buvo auklėjami jokiu būdu neįžeisti moterų, bet dabar jie nebežino, kaip jas patraukti, kaip jas sudominti. O moterys slapčia viliasi sutikti pasipūtėlį vyrą, kuris pasitikėtų savimi, būtų išdidus, galėtų joms pasipriešinti ir pasijuokti iš jų feministiškų keistenybių.

„Jos ilgisi šaunaus žavesio to vyro, kuris žino, kad vandenynas yra pilnas žuvų, kuris nebijo būti savimi, jei būtų atstumtas. Tiesa tai, kad tikram vyrui visai nerūpi, ką apie jį galvoja moterys. Tikram vyrui apskritai nerūpi, ką apie jį galvoja kiti žmonės ir jis klausosi tik savo dvasios šauksmo.

Tikri vyrai neapsimeta, kad jie supranta moteris – jie to net nebando. Jie tiesiog myli moteris už tai, kad tai yra paslaptingi ir kaprizingi sutvėrimai. Ir moterų jie nevertina labai rimtai. Jie žino moteriško proto nepastovumą, jo nuolatinį nesaugumą ir nuotaikos svyravimus, – tvirtina N.Dhaliwalas. – Jie moterims nepataikauja – jie tiesiog stebi, kaip moters kaprizai lyg debesys praslenka horizontu.

Jie nebando įsijausti į moters jausmus ir neklauso jų plepalų, kol šios visiškai išsikalba. Tokie stiprūs ir stoiški vyrai yra būtent tai, prie ko moteris turi prisirišti, kad jų nenuneštų jų pačių emocijų chaosas.

Kartais mano žmona pasiskundžia dėl mano abejingumo ir nesikišimo į santuoką. Nori, kad aš labiau į viską įsijausčiau. Aš jai atsakau, kad jai tai netrukus atsibostų, nes vyrai, užkeliantys moterį ant pjedestalo, negali jų mylėti taip, kaip moterys nori.

Vyras, per daug besižavintis savo moterimi, nesuplėšys jai marškinėlių, nepatrauks už plaukų ir nešnabždės nešvankybių jai į ausį. Kai tik mano santuoka pasiekia krizinį tašką, kai mano ir mano žmonos ego grumiasi dėl pirmumo, mes neišvengiamai pasimėgaujame energingu seksu. Mano žmona yra vyresnė ir daugiau pasiekusi gyvenime už mane, bet miegamasis visuomet buvo ta arena, kurioje ji yra nuleidžiama ant žemės. Moters orgazmas – tai natūralus mechanizmas, kuriuo vyrai parodo savo viršenybę prieš moteris: vyras, kuris tai vertina, taip gali išspręsti visus sunkumus, iškilusius santykiuose su moterimi.

Kai moterys pasirenka būti su Naujoviškais vyrais, jos renkasi gyvenimą, kuris nugyvenamas tik pusiau. Manau, kad daugelis jų tai jau pradeda suvokti. Santykiai tarp nepriklausomų ir atkaklių žmonių visada bus kupini įtampos, bet juose taip pat bus ir neįtikėtinas kiekis kuriančiosios energijos“.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *