Daugelis moterų susiduria su nusivylimu vyru ilgalaikiuose santykiuose. Ir dažnai net nesuvokia, kad savomis rankomis sugriovė savo laimę šalia verto žmogaus.
Pažiūrėkime, kaip tai vyksta.
Kiekviena moteris svajoja apie stiprų, savimi pasitikintį vyrą, galintį pasiekti užsibrėžtus tikslus ir daug uždirbti. Jos nori, kad vyras būtų dėmesingas, rūpestingas, ištikimas, dovanotų dovanas ir vertintų kiekvieną kartu praleistą akimirką. Taip, pačioje santykių pradžioje viskas būtent taip ir vyksta – mums visiems norisi patikti, įtikti, užkariauti žmogaus širdį, todėl smarkiai stengiamės.
O kas atsitinka paskui?
Štai moteris sutiko vertą vyriškį, užmezgė santykius, jiedu ima kurti ateities planus, susituokia, pradeda gyventi kartu. Toliau įvykiai gali klostytis arba harmonijos ir santykių gilinimo kryptimi, arba pasukti link katastrofos.
Kodėl?
Išsiaiškinkime.
Nepasitikinti savimi moteris ims bijoti, kad jos vyras žvalgysis į kitas moteris ir tos jį pasigrobs. Dėl to sąmoningai ar pasąmoningai sieks sumažinti jo reikšmingumą, ir, užuot visą laiką akcentavusi stipriąsias mylimo žmogaus puses, ji nuolat kritikuos, kabinėsis, visiems pasakos, kad jis štai toks ir anoks. Visos šios toksiškos veiklos tikslas – nuraminti savo psichiką.
Jeigu moteris stipri ir įpratusi būti lydere, ji konkuruos, nuolat visur varžysis ir rungtyniaus su vyriškiu, menkindama jo svarbą šeimos reikaluose. Stengsis viską padaryti pati – geriau, greičiau, daugiau, kad įrodytų jam, kas namuose vadas. Tokio ne mažiau katastrofiško elgesio tikslas – įsitvirtinti mylimo žmogaus sąskaita.
Jeigu moteris yra „auka”, ji dėl visko kaltins vyrą: sugriovė gyvenimą, apkrovė buities darbais, neskyrė dėmesio, dantų pastos tūbelės kamštelio neužsuko. Visas jos gyvenimas – nesibaigianti kankynė šalia tokio gyvulio. Aukos tikslas – narsiai nešti savo šventą kryžių šeimos labui.
Moteris-smurtautoja iš vyro padarys atpirkimo ožį. Kritikuos jį dėl menkiausių klaidelių, rėks, žemins jį asmeniškai ir pašalinių žmonių akivaizdoje, kaltins dėl visų nesėkmių ir visais įmanomais būdais sieks įsitvirtinti jo sąskaita.
Moteris-mamytė stengsis visame kame padėti, atims iš vyro galimybę priimti vyriškus sprendimus, imtis iniciatyvos ir visokeriopai jį globos. Jos tikslas – kontroliuoti ir valdyti vyriškį.
Ar gali vyras tokiomis sąlygomis parodyti geriausias vyriškas savybes? Vienareikšmiškai ne. (Visa tai, beje, galioja ir atvirkštiniam variantui, kai toksiški vyrai žlugdo ir gniuždo į jų pinkles įkliuvusias moteris, tačiau tai kita tema).
O didžiausia problema yra ta, kad būdami įsimylėję, nepastebime partneryje tokių kėslų požymių, todėl į santykius ateiname su pačiomis optimistiškiausiomis viltimis ir tikėjimu, kad pagaliau atradome idealų žmogų visam gyvenimui.
Kai žmonės jau pakankamai giliai įsitraukia į santykius, kai namuose jau auga vaikai ir susiklostė bendras gyvenimo būdas, labai sunku iš viso to ištrūkti.
