Kaip pamiršti žmogų?

-Kaip man ją pamiršti?

-Susirk Alzheimerio liga!

Ir iš tiesų – reikia rimtai susižaloti smegenis, kad išties pamirštum žmogų, situaciją ar kokį įvykį, kuris kelia nemalonius jausmus.

Tačiau tuo nemalonios žinios ir baigiasi.

Nėra jokio reikalo kažką pamiršti. Be to, tai kenksminga. Tai reiškia, kad norite atsisakyti tos patirties, kurią įgijote, eikvodami laiką, nervus, gyvenimą ir kitus svarbius resursus. Norite visa tai nuleisti į unitazą?

Iš tikrųjų esmė slypi ne žmoguje ir ne situacijoje. Pagrindinė bėda – jūsų jausmuose žmogui ar įvykiui, kuriuos norėtųsi užmiršti. Kad nebūtų skausmo, kad nereikėtų raudonuoti ar žaliuoti dėl patirtos gėdos, kad nesijaustų to gumuliuko gerklėje, kad nesudegtume iš pavydo, matydamos savo buvusį su kita. Kad nereikėtų jausti tos sunkios kaltės prieš artimus ar nelabai artimus žmones. Kad galima būtų pagaliau atsikratyti to deginančio noro atkeršyti ar kažką įrodyti.

Jeigu pašalinsime jausmus, kurie sudaro skausmingų prisiminimų pagrindą, o iš pačių prisiminimų pasidarysime išvadas ir transformuosime jas į patirtį, tuomet ir pamiršti nebeliks reikalo. Jūs paprasčiausiai nustosite kentėti ir pradėsite gyventi savo gyvenimą. Dabartyje, o ne praeityje. Liausitės nuolat kažką prisiminti, nes nebeliks negatyvių emocijų.

Atsiras laiko ir energijos tobulėjimui, įspūdžiams, bendravimui su kitais žmonėmis. Daugiau nešvaistysite nė sekundės beprasmiškoms kančioms dėl praeities. Supraskite – kai ateis laikas paskutiniam atodūsiui, visos tos kančios nebeturės jokios reikšmės. Gyvenimas vyksta čia ir dabar. Ir juo tikrai verta mėgautis.

Smagu, kai mano klientai, padirbėję su savimi, pasakoja, kaip laukia, jog štai dabar, visai netrukus turi prasidėti kažkokia reakcija, o jos vis nėra. Ir sėdi sutrikę, nieko nesuprasdami, virškina šį momentą. Juk anksčiau kildavo visokių jausmų, o dabar ieškai, ieškai atgarsio… Ir nieko nėra. Ir žmogus, kurį taip norėjosi pamiršti, jau nebeįdomus. Nustebę žmonės nesupranta, kas tame piktadaryje buvo tokio, dėl ko anksčiau reikėjo tiek kentėti?

Mėgstu tokias transformacijas.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *