Taigi, jūs išsiskyrėte su moterimi, jei esate vyras arba su vyru, jei esate moteris. Dabar turite pasirinkti: pergyventi tai, gyventi toliau ir ateityje kada nors sutikti naują Meilę… Arba… smukti į depresiją, ištempti kančias ilgiems metams, užkirsti sau bet kokius kelius link naujų laimingų santykių ir sugadinti tuos, kurie galbūt visgi užsimegs, o svarbiausia – suformuoti sau stabilią psichinę traumą.
Pirmas variantas – silpniems žmonėms, skudurams ir mazgotėms. Och jau ta neadekvati harmonija, tas vientisumas, brandumas ir sugebėjimas jaustis laimingu… Fui, kaip nuobodu! Aš puikiai žinau, kad tau žymiai patrauklesnis antrasis variantas. Ir dėl to esi šaunuolis ar šaunuolė! O kaip į tą variantą įžengti, aš tau tuojau papasakosiu.
Pirma. Niekada, jokiomis aplinkybėmis nenutrauk kontakto. Kviesk pasivaikščioti, skambink, rašyk. Ieškok bet kokio įmanomo būdo likti greta. Tu tik įsivaizduok: būti greta mylimo žmogaus, bet jausti, koks jis tau tolimas, eiti greta jo, tačiau neturėti galimybės prisiliesti. Tai taip poetiška. Ir tai tiksliai privers tave kentėti romantiškas kančias.
Antra. Sėdėk namuose ir pasistenk, kad tavo gyvenime būtų kuo mažiau įvykių. Kam to reikia? Viskas dėl to, kad kuo turiningesnis tavo gyvenimas, tuo greičiau bėga laikas. Jeigu įvykių daug, tai viskas, kas buvo prieš mėnesį atrodys kaip gili senovė. O praeitis ir senovė, laikui bėgant, praranda reikšmę. O jeigu įvykių nėra, tai mėnesio senumo įvykiai atrodys tarytum vakar diena. Tavo uždavinys – padaryti taip, kad netgi tuomet, kai tu mylimam žmogui tapsi tolimos praeities prisiminimu, tau pačiam ta praeitis išliktų aiški ir ryški, tarytum dar vakar bučiavotės mėnulio šviesoje.
Trečia. Internetas. Niekada nepamiršk interneto. Tai neišsenkantis kančių ir traumų šaltinis tavo situacijoje. Būtinai žiūrinėk „mylimo” žmogaus paskyrą, kiekviena patogia pasitaikiusia proga. Žiūrinėk nuotraukas, skaityk įrašus, citatas. Šitaip neleisi sau pamiršti ir vos tik kas, iškart galėsi sugrįžti į depresijos būseną.
Ketvirta. Tapk sekliu. Stebėk nuotraukas ir sek tuos, kurie deda po jomis patiktukus. Tada pereik į to žmogaus paskyrą ir pasižiūrėk, ar nėra ten taviškio/taviškės patiktukų. Skaityk susirašinėjimus, komentarus. Šitaip pagilinsi depresiją ir pridėsi prie jos nuostabų nerimo ir baimės jausmą. Jeigu gerai pasistengsi, tai dar ir nevilties jausmą.
Penkta. Jeigu nėra galimybės užmegzti kontakto, pasistenk aptarinėti jūsų buvusius santykius. Uždavinėk klausimus, bet nesiklausyk atsakymų. O jei klausaisi – netikėk jais. Svarbu ne atsakymai į klausimus. Svarbus pats kontaktas, po kurio vis tiek pasidarysi išvadą arba apie tai, kad tave apgaudinėjo ir išnaudojo, arba apie tai, kad tavo mylimas žmogus pats susipainiojo. Kaip ten bebūtų, niekada nepadėk taško, visada dėk tritaškį. Nors, jeigu jau padėjai tašką, tai paskui galima bus padėti dar vieną. Ir dar. Taškus dėti galima iki begalybės, o tavo paskutinis žodis visada gali būti atšauktas.
Šešta. Išsaugok paslapčia viltį, kad santykiai atsinaujins. Net jeigu apie tai nekalbi – pastoviai galvok, svajok. Šitokiu būdu negalėsi perjungti minčių kokia nors kita linkme.
Septinta. Visgi yra galimybė, kad užsiimsi kasdieniniais, praktiškesniais reikalais. Jokiu būdu neleisk, kad taip atsitiktų. Dėl to visą laiką suk sau smegenis tema „kodėl taip atsitiko?” arba „o kaip galėjo būti, jeigu…”
Aštunta. Kategoriškai atmesk visas kitas pažintis ir kitus santykius. Jei visgi santykiai užsimezgė, elkis kaip paskutinis bjaurybė. Galima elgtis sausai, šaltai, galima ir kiauliškai. Svarbiausia – visą laiką lygink savo buvusią Meilę su ta apgailėtina jos kopija, kuri dabar yra greta tavęs ir kuri tokia netobula. Šitaip nušausi iškart du zuikius: padarysi nelaimingu dar vieną žmogų ir galėsi sau pasakyti: „na, aš juk pabandžiau ir štai – vėl nieko nesigavo”. Šitaip atsikratysi bet kokios atsakomybės už savo paties dvasinę sveikatą.
