Tėvų narcisizmas daro didelę įtaką vaikų vystymuisi, ši blogybė pasireiškia emocinėje srityje, vaiko savęs vertinime ir elgesyje. Šiame tekste papasakosime, kaip narcisistinių tėvų elgesys veikia vaiko asmenybės formavimąsi.
Empatijos stoka
Narcistiški tėvai dažnai nesugeba parodyti nuoširdaus rūpesčio ir dėmesio savo vaiko jausmams. Paprastai jie pakeičia savo dėmesį, kuris vaikui iš tiesų yra būtinas kaip deguonis, vaiko aprūpinimu dideliu žaislų kiekiu, manydami, kad tai ir yra meilės bei rūpesčio išraiška. Tai suformuoja vaikui vienatvės ir atskirties jausmą.
Problemos išreiškiant emocijas
Dėl tėvų palaikymo ir supratimo stokos vaikai patiria sunkumų suvokdami ir išreikšdami savo jausmus. Neretai tai tampa diagnozuotu arba tiesiog akivaizdžiu sutrikimu, kuris sukelia tarpasmeninių santykių ir socialinės adaptacijos problemas.
Priklausomybė nuo suaugusiųjų pritarimo
Iki penkerių metų vaikas mokosi suvokti savo vertę tik per tėvų pripažinimo prizmę. Holivudo režisierius Timas Burtonas interviu pasakojo, kaip motina „žiūrėjo“ į jo piešinius per knygą, kai jis, būdamas mažas, atnešdavo juos jai parodyti, o meistro kūryboje, nuo ankstyviausių iki vėliausių darbų, mes ir toliau regime abejingų tėvų paveikslus, kuriuos vėlesniuose darbuose Burtonas jau pradėjo žvėrišku būdu žudyti. Tačiau ne kiekvienas gali tapti sėkmingas, kaip režisieriaus atveju. Dažnai vaikas, augdamas, pradeda trypčioti vietoje asmenybės vystymosi atžvilgiu, kadangi nuolat ieško išorinio pritarimo.
Nepakankama autonomija
Nuolatinis narciziškų tėvų kišimasis į vaiko reikalus atima iš jo galimybę ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą, priimant sprendimus. Narcisizmas, kaip taisyklė, eina kartu su padidintu savęs vertinimu, o tai reiškia, kad tėvai linkę kontroliuoti vaiką, kad jis nepadarytų „klaidų“ ir taip nesugadintų tėvams, jų nuomone, didingos reputacijos. Tikiu būdu jau suaugęs vaikas susiduria su sunkumais formuodamas asmeninę atsakomybę ir nepriklausomybę.
Polinkis į santykius, pagrįstus tarpusavio priklausomybe
Tarpusavio priklausomybe pagrįsti santykiai – tai tokie santykiai, kuriuose abu partneriai jaučiasi blogai dėl nepriklausomybės stokos ir nesveiko prisirišimo vienas prie kito.
Kadangi savivertė formuojasi per tėvų pripažinimą, suaugę narcizų vaikai linkę užmegzti santykius, pagrįstus priklausomybe ir pavaldumu. Jie ieško partnerių, galinčių patenkinti jų pripažinimo ir dėmesio poreikį.
