Šeimoje – karas! Ir nuo šio momento jūs pradedate uoliai registruoti, kiek kartų kas ir kam spjovė į veidą.
Ir būtent nuo šio momento jūsų šeimos laivas pradeda lėtai grimzti į dugną. Ir kuo daugiau spjūvių – tuo greičiau…
Negatyvas užpildo visą erdvę. Nuoskaudos ir pyktis užtemdo akis ir štai jūs jau blaškotės, tarsi į voratinklį įsipainiojusi musė. Kankinatės spąstuose, kuriuos patys ir sukūrėte.
Tai kaip gi gyventi? Ką galima būtų padaryti tokioje situacijoje? Juk praeities nesugrąžinsi?
Argi įmanoma pamiršti, kad jis… arba kad ji… (tuščias vietas galite užpildyti patys)
Tačiau jūs kažkodėl pamiršote, kad tada, kai likote be darbo, jis prisiėmė sau visas jūsų paskolas ir išlaidas, taip pat pamiršote, kad kai sunkiai susirgote, jis kantriai kentė jūsų isterijas ir tylėdamas vežiojo pas daktarus, lakstė pirkti vaistų.
Jūs visiškai pamiršote, kad šalia jūsų buvo tik ji, kai jus išdavė artimiausias draugas, tik ji viena tada jumis tikėjo ir buvo greta, nežiūrint į nieką. Jūs pamiršote, kad tik su ja galiausiai supratote, ką reiškia turėti namuose patikimą užnugarį.
Viskas paprasta iki banalumo – būtina sufokusuoti dėmesį į ateitį: ko tikitės iš bendro gyvenimo ateityje, o taip pat reikia spręsti tas problemas, kurios iškyla būtent čia ir dabar.
Svarbu susikoncentruoti į tai, už ką galite būti savo antrai pusei dėkingas šiandien, ir ieškoti sąlyčio taškų, tų bendrų dalykų, kurie jus vienija, o ne skiria.
Tiesiog, kai ryte atmerkiate akis, prisiminkite, už ką galima padėkoti savo antrai puselei. Prisiminkite būtent tai, o ne vakarykštį barnį.
Ne veltui įvairiose religijose ir mokymuose dėkingumo energijoms skiriama tiek daug dėmesio ir laiko. O psichologijoje paplitusi praktika vesti dėkingumo dienoraščius.
Pabandykite ir jūs – kasdien užsirašykite bent tris dalykus, už kuriuos šiandien galėtumėte padėkoti kam nors konkrečiai arba Visatai (aukštesnėms galios, kad ir kaip tai pavadintumėte).
Ir jeigu išmoksite gyventi šioje energijoje, jūsų gyvenimas nuostabiu būdu ims keistis. Tiesiog pabandykite. Tegul ateinanti savaitė jums prabėga su šūkiu: „Dėkoju”.
