Laimė ir harmonija asmeniniame gyvenime – tikslas, kurio vienaip ar kitaip siekia kiekvienas žmogus.

Kas daro santykius laimingais?

Deja, universalaus laimės recepto nėra. Jo ir negali būti – visi esame skirtingi, ir kiekvienas iš santykių tikisi kažko savo. Tačiau yra viena geležinė taisyklė: žmogus poroje siekia gauti kokios nors naudos, patenkinti kokius nors asmeninius troškimus. Ir jei taip atsitiks, žmogus jausis laimingas.

Ko mes ieškome, suartėję su kitais žmonėmis? Yra tik penki variantai:

• materialinė gerovė;
• stiprios emocijos;
• socialinis stabilumas;
• psichologinis palaikymas;
• seksualinis pasitenkinimas.

Tuo pačiu metu svarbu, kad ir partneris gautų tai, ko jam reikia – tuomet pora turi visas galimybes sukurti tvirtus ir ilgalaikius santykius. Galima sakyti, kad laimė – tai abipusiai naudingas bendradarbiavimas, kuriame tai, ką vienas žmogus duoda, visiškai sutampa su tuo, ką nori turėti kitas. Priklausomai nuo lūkesčių sutapimo ar nesutapimo, egzistuoja keturi santykių tipai. Panagrinėkime juos išsamiau.

Kiekvienas pats už save

Tokie santykiai užsimezga labai greitai, ir lygiai taip pat greitai išyra, kadangi partneriai neprisiima jokių abipusių įsipareigojimų. Jie nėra pasirengę prisiimti atsakomybės vienas už kitą, nesistengia suprasti kito žmogaus poreikių. Tiesiog taip jau susiklostė, kad čia ir dabar šie žmonės gyvena kartu, tačiau jei atsiras geresnių kandidatų, pora išsiskirs.

Kas tuos žmones laiko kartu? Visų pirma, tai – komfortas. Jie neturi kuo dalintis, nesijaučia, kad iš jų kažką atima – juk iš partnerio nieko nesitiki. Kita vertus, kai tik vienas užsinorės daugiau, antrasis pasipiktins. Jis tai traktuos kaip pasikėsinimą į savo laisvę.

Tu man, aš tau

Labiausiai paplitęs santykių tipas: dauguma porų savo sąjungą kuria būtent tokio bendravimo pagrindu ir gali laimingai gyventi kartu visą gyvenimą. Tokios santuokos grindžiamos standartine schema, kai vyras suteikia moteriai materialinę gerovę, o ji rūpinasi buitimi ir emociškai palaiko savo partnerį. Daugelis iš mūsų tai paveldi iš tėvų ir suvokia šį modelį kaip vienintelį teisingą ir veiksmingą.

Santykių „tu man, aš tau” trūkumas yra tas, kad jie kuriami išimtinai abipusių įsipareigojimų pagrindu, o partnerių teisės nustumiamos į antrą planą. Privalai daryti tai, ką privalai, ir laisvu nuo šeimos laiku gali užsiimti savirealizacija. Neretai būtent ši griežta tokių santykių sistema nulemia jų žlugimą.

Jeigu žmogus leidžiasi į tokį „sandėrį” nesąmoningai, tiesiog sekdamas savo tėvų santuokos pavyzdžiu, jis tampa nevalingu situacijos įkaitu. Moteris blaškosi tarp virtuvės, skalbinių ir tvarkymosi, ilgesingai žiūri į prie jūros besilinksminančių draugų nuotraukas. Vyras kantriai dirba, kad užtikrintų šeimos gerovę, tačiau vis dažniau prisimena, kad kažkada svajojo tapyti paveikslus ar keliauti po pasaulį.

Kad „tu man, aš tau” suveiktų teisingai, abu partneriai turi būti vienodai pasirengę atsisakyti savo norų šeimos labui. Kai tik vienas iš jų užsimano daugiau teisių ir mažiau pareigų, santykiai gali žlugti.

Ir man, ir tau

Viena harmoningiausių vyro ir moters sąveikų. Partneriai supranta, kad gali turėti skirtingus tikslus ir siekius, tačiau tai netrukdo jų norui būti kartu. Jiems pagrindinis tikslas – kito žmogaus laimė, todėl jie pasirengę padėti vienas kitam, leistis į kompromisus ir nusileisti.

Čionai nėra aiškiai apibrėžtų teisių ir pareigų, žmonės gera valia prisiima atsakomybę, kadangi jaučia, kad gali su užduotimi ar problema susidoroti. Tačiau tuo pačiu metu tiek vyras, tiek moteris yra pakankamai subrendę, kad nesuverstų vienas kitam atsakomybės dėl savo gerovės ir emocinio komforto.

Tokios poros tampa idealiais partneriais ne tik gyvenime, bet ir, pavyzdžiui, versle. Jie puikiai moka suvienyti pastangas, siekdami bendrų tikslų. Kasdieniame gyvenime, darbe, vaikų auklėjime jie neturi vyriškų ir moteriškų pareigų, nes kiekvienas stengiasi dėl šeimos gerovės.

Mums

Santykiai „man ir tau” ilgainiui išsivysto į modelį „mes” – ypatingą sąveikos tipą, kai pasiekiama visiška harmonija tiek tarpusavyje, tiek su pačiu savimi.

Čia net nekyla klausimas dėl pareigų ir atsakomybės, kadangi žmonės ne tik gerai žino, bet ir gerbia vienas kito norus, asmenines ribas. O svarbiausia – tai juos abu patenkina.

Kaip sukurti laimingus santykius?

Harmonija poroje neatsiranda savaime, stebuklingu būdu. Tai ilgo ir kruopštaus abiejų žmonių darbo rezultatas. O norint išmokti būti laimingu, labai svarbu suprasti save, realizuoti savo norus ir blaiviai įvertinti, kiek jūsų partneris pasiruošęs žengti jūsų linkui.

Bendriausiu atveju visus žmones galima skirstyti į „tėvus“, „vaikus“ ir „brolius“. Moteris – „mama“ ir vyras – „tėtis“ siekia globoti, „brolis“ ir „sesuo“ siekia santykių, pagrįstų lygiaverte partneryste. O „dukra“ ir „sūnus“ nori sulaukti globos ir dėmesio, už ką atsilygins atsidavimu ir begaline meile. Todėl darniausios sąjungos susiformuoja tarp „tėvų“ ir „vaikų“, taip pat tarp „brolių“ ir „sesių“. Du „tėvai“ bus per daug užsiėmę kova dėl valdžios poroje, kad galvotų apie partnerio laimę. Du „vaikai“ gali sudaryti gana laimingą sąjungą, tačiau ji bus sukurta pagal schemą „kiekvienas už save“. Ir kai horizonte pasirodys „tėvas“, pora išsiskirs. Kalbant apie „brolius“ ir „seses“, jie yra pernelyg savarankiški ir mėgstantys laisvę, kad paklustų valdingiems „tėvams“ ar taptų atrama „vaikui“.

Norėdami suprasti, kaip perkelti savo santykius į kitą lygį, turite nustatyti, kokio tipo esate jūs ir jūsų partneris. Tai padės daugiau sužinoti apie savo lūkesčius ir rasti pusiausvyrą.

.