Kodėl geros merginos pasirenka blogus vaikinus?

Ši istorija – sena kaip pasaulis: protinga, graži, sėkminga mergina įsimyli tokį vaikiną, kuris, aplinkinių nuomone, nevertas nė jos mažojo pirštelio. Jos išrinktasis – egoistiškas, infantilus tipas ir būtinai vedęs. Kodėl puikiai merginai knieti atiduoti visą savo meilę žmogui, kuris netinkamas sveikiems santykiams? Kodėl vis atsiranda moterų, kurios pasirengusios kentėti, tikėti ir laukti visai to neverto išrinktojo?

Kai joms sako, kad išrinktasis netinka joms į porą, jos ir pačios jaučia, jog svajonių vaikinas elgiasi su jomis ne taip, kaip jos yra vertos. Tačiau jos nepasitraukia, tik deda dar daugiau pastangų, kad jį užvaldytų. Tuo metu jos pačios būna užkibusios ant kabliuko ir nesuvokiančios, kur įklimpo. Kodėl taip yra, atskleidė JJeremys Nicholsonas portale „Justmytype“.

1.Kuo daugiau investuojame į žmogų, tuo stipriau prie jo prisirišame

Kai mes iškart negauname pageidaujamo dėmesio ir meilės, mums atrodo, kad juos reikia užsitarnauti. Mes investuojame į santykius vis daugiau ir daugiau , tačiau mūsų nusivylimas auga, o savivertė mažėja. Psichologas Nicholsonas jas pavadino „negrąžinamais indėliais“. Kai mes rūpinamės kitais žmonėmis, sprendžiame jų problemas, mes imame juos labiau mylėti ir vertinti, nes tikimės, kad investuota meilė bus grąžinta mums su procentais.

Prieš ištirpstant kitame žmoguje verta susimąstyti, ar mes įjungėme vidinį skaitiklį. Ar tikimės gauti ką nors mainais? Kiek mūsų meilė yra besąlyginė ir nereikli? Ar esame pasirengusios tokiai aukai? Jeigu santykių pradžioje nėra meilės, pagarbos , ištikimybės, atsidavimo iš vienos pusės, tai jie neduos gerų vaisių. O emocinė duodančiojo priklausomybė tik didės.

2.Mes priimame tą meilės variantą, kurio jaučiamės vertos savo akyse

Galbūt mergina turėjo išsiskyrusį arba girtuokliaujantį tėtį. gal jos širdį jau anksčiau buvo sudaužiusi nelaiminga meilė, o gal pasirinkdamos skausmingą scenarijų, mes kartojame seną pjesę apie atstūmimą, neįgyvendinamas svajones ir vienatvę. Ir ilgiau mes tai darome, tuo labiau nukenčia