Šiuolaikinis gyvenimas kartais primena absurdo teatrą, kuriame žmonės jau nebegali būti tiesiog žmonėmis. Jie nuolat matuojasi sau kokias nors kaukes ir vietoje „būti” mus supa didžiulė minia „atrodyti”. Apsimetinėja visi – tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau kadangi mielos damos yra labiau emocingos ir linkusios į dramatizmą, tai jų tarpe šis reiškinys ypatingai ryškus. Ir kalba eina ne vien apie išsidirbinėjimus, kai baisiai norisi, kad visi tau pavydėtų.
Pažįstu kelias labai sėkmingas moteris, kurios savo darbu įgavo nemenką svorį visuomenėje ir gali leisti sau viską. Tai štai, jos irgi apsimetinėja, tik apsimeta jos kvailokomis prastuolėmis.
Socialinis spaudimas, sociumo lūkesčiai ir absoliučiai neteisingas mergaičių auklėjimas – tai tik dalis faktorių, kurie verčia moteris išsidirbinėti, apsimetinėti ir beždžioniauti.
Laimei, šios nesveikos tendencijos suvokimas ir įvardinimas gali tapti pirmuoju žingsniu link pokyčių, leidžiančių maksimaliai atskleisti savo vidinį potencialą ir imti gyventi savo, o ne svetimą gyvenimą.
Kas trukdo moterims „Būti”, o ne „Atrodyti”?
Jos lygina save su kitomis. Jei lyginsi savo laimę, turtą ir išvaizdą su kitomis moterimis, visada atsiras tokių, kurios atrodys prašmatniau ir gražiau. Socialiniuose tinkluose demonstruojamos tik pačios ryškiausios gyvenimo pusės, atsijotos per dešimtis filtrų. Pavyduoles tas spindesys morališkai sekina ir jos bet kokia kaina siekia pranokti savo drauges.
Jos išprotėjusios dėl tobulumo. Nors frazė „Aš esu perfekcionistė” gali sukelti pagarbą, tačiau ji tuo pat metu reiškia, kad frazės autorė turi pernelyg išpūstus lūkesčius, kuriuos labai sudėtinga realizuoti.
Nepasitikėjimas savimi trukdo žengti į priekį. Jos abejoja savo pačių talentu ir kompetencija, dėl to kopijuoja svetimas idėjas ir pateikia jas kaip savas.
Pažeidžiamumą jos laiko silpnybe. Ir dėl to išsimūrija aplink save nepramušamą sieną ir nepasiduoda jokioms emocijoms.
Jos visą laiką galvoja apie kažkokius niekus, užsiima saviplaka. Tai neleidžia pradėti mąstyti pozityviai ir veda tiesiai į depresiją. Užuot sprendusios problemas, jos jas be paliovos žiaumoja kaip kramtomąją gumą.
Jos vengia sunkumų ir bijo pažeisti taisykles. Joms paprasčiau judėti į priekį mažiausio pasipriešinimo keliu.
Kad įsitvirtintų, jos žemina kitus. Merginos, kurioms norisi atrodyti sėkmingomis, su dideliu entuziazmu trypia ir žemina aplinkinius.
Jos leidžia, kad visuomenės nuomonė ribotų jų potencialą. Tokia dama gyvena, visą laiką tikrindamasi „Ką žmonės pasakys?”
Jos perdeda savo sėkmę, išsigalvoja nebūtus pasiekimus, giriasi brangiais pirkiniais. O jeigu pasigirti neturi kuo, ima pasakoti apie savo grandiozinius planus.
