Ištrūkti iš manipuliatoriaus numegzto voratinklio trukdo:

Kaltės jausmas, kurį manipuliatorius aktyviai provokuoja, kad jo auka gėdytųsi net pagalvoti apie išėjimą iš santykių.

Nuostata „galėjo būti ir blogiau“. Kadangi daugelis žino iš filmų ar straipsnių vien tik apie fizinį smurtą, psichologinį terorą jie suvokia kaip kažką nereikšmingą ir nesvarbų. Juk partneris jų nesumuša iki mėlynių, galima toliau gyventi įprastą bendrą gyvenimą, nebijant po skandalo ar ginčo pasirodyti viešumoje.

Nuoširdus tikėjimas, kad partneris pasikeis į gerąją pusę. Meilė tikrai gali daryti stebuklus. Aukos šventai tiki, kad laikui bėgant viskas pasikeis į gerąją pusę.

Baimė visiškai likti vienišam. Psichologinis smurtas pasižymi tuo, kad auka lieka praktiškai visiškai viena. Ir kai reikia išsiskirti, ji patiria didžiulę baimę, nes tiesiog nebeįpratusi prie normalaus žmogiško bendravimo.

Priežastys, dėl kurių grįžtama į toksinius santykius

Noras padėti ar ištaisyti. Auka visomis jėgomis stengiasi ištaisyti manipuliatorių, padaryti jo gyvenimą daug geresnį. Juk aukai atrodo, kad be jos niekas kitas negali padėti.

Bendras trauminis praeities patyrimas. Bendras skausmas – suvienija. Aukai atrodo, kad niekas kitas, išskyrus manipuliatorių – partnerį, negali jos suprasti jos skausmo.

Baimė, kad „aš daugiau niekam nereikalingas“. Dėl to auka savanoriškai lieka arba grįžta pas manipuliatorių. Net žinodama, kad šalia jo jos nelaukia nieko gero.

Įsitikinimas „be jo (jos) aš negalėsiu toliau gyventi“. Šitą mintį iš pat pradžių „įskiepija“ manipuliatorius. Tačiau kai kuriais atvejais auka ir be partnerio „pagalbos“ yra pasirengusi visiškai ištirpti santykiuose. Tai gali būti praeities psichologinė trauma arba auklėjimo ypatumai. Bet kokia užuomina, kad būtina išeiti, sukelia baisią baimę ir paniką. Juk auka tvirtai tiki, kad be partnerio negalės išgyventi nė minutės.

.