Štai gimė žmogus ir gyvena be meilės. Nes motina elgiasi ne kaip motina, o kaip pikta pamotė, kuri negali suteikti vaikui meilės, kadangi jos širdyje tos meilės nėra.
Tokia motina visą dėmesį nukreipia į save ir į tuos, kurie jai svarbūs. Dažnai tokios motinos patiria vidinį skilimą. Tai, ką Jungas vadino „šešėliu“, kuriame viešpatauja gėda, silpnumas, vienatvė ir nepasitikėjimas savimi.
Iš vienos pusės, laikydama save beveik idealia, iš kitos pusės motina dukroje mato savo šešėlį ir nekenčia jo kartu su vaiku.
Dukra atspindi kaip veidrodis viską, ko motina neapkenčia savyje. Ir vaikas, nesąmoningai stengdamasis pelnyti motinos meilę, tarsi uoli Pelenė stengiasi būti geras ir paslaugus.
Tačiau iš to – jokios naudos. Nes vietoj gero vaiko motina, žvelgdama į dukrą, vis tiek tebemato savo pačios šešėlį. Ji mato vargšę, apgailėtiną, paprastą, vergišką, silpną ir nevertą meilės ar pagarbos Pelenę.
Tokiai mamai vertėtų rimtai padirbėti su psichologu, tačiau šiandien kalbame ne apie mamą, o apie jos nelaimingą vaiką. Apie tą niekada nesiskundžiančią ir kantrią Pelenę, kuri užauga be taip reikalingos jai motiniškos meilės.
Todėl, kad ji užauga tvirtai įsitikinusi, jog negali būti mylima. Ir visą savo energiją iššvaistys stengdamasi tą meilę užsitarnauti.
Ji visada savo interesus nustums į paskutinę vietą. Ji šventai tikės kritika savo adresu. Ji kantriai temps ant savo pečių svetimų žmonių problemas. Ir net jeigu ji ištekės už princo, vis tiek tebebus nedrąsi, nelaiminga Pelenė, kantriai laukianti meilės.
Ji nesugebės pamatyti savo pasiekimų ir jų neįvertins.
Ji bus įsitikinusi, kad niekada gyvenime nepamatys ir nepatirs nieko gero.
O už visų jos veiksmų, siekių ir pasiaukojimo slypės vienas vienintelis motyvas – mama, pamilk mane! O mama nepamils. Ji to nemoka. Kad ir ką dukra bedarytų, kad ir kokių laimėjimų pasiektų, mama visada liks nepatenkinta.
Ir ginčytis su tokia mama – beprasmiška. Ji tik dar labiau supyks.
Dėl šios priežasties dukra jau nuo mažens išmoksta paklusniai linkčioti galva ir su viskuo sutikti. Ir pirmiausia su tuo, kad ji yra bevertė, niekam tikusi ir absoliučiai nenaudinga būtybė, atėjusi į šį pasaulį tam, kad aptarnautų kitus.
Kaip nustoti būti Pelene?
Ką galima būtų patarti žmogui, užaugusiam stokojant meilės ir dėmesio? Nepakenktų, žinoma, pasikonsultuoti su specialistais. Be to, būtina laikytis kelių paprastų taisyklių.
1. Apsupkite save draugais, kurie pažįsta ir myli jus tokius, kokie esate. Būkite su žmogumi, kuris pasirengęs jus palaikyti.
2. Reikia dažniau save džiuginti. Rūpinkitės savimi. Išmokite mylėti save. Naudokitės paprastu metodu: „Kaip aš gyvenčiau ir elgčiausi, jei mylėčiau save?
3. Reikia dirbti su savo jausmais, pažinti save. Suprasti, kas jums patinka ir kas nepatinka. Meilė sau prasideda nuo savęs pažinimo ir supratimo.
4. Nustokite nuolat dėl visko atsiprašinėti ir teisintis. Galite apsieiti be to, kaip ir dauguma žmonių.
5. Būtina savarankiškai spręsti, ką turite daryti, o ne laukti, kol kas nors jums pasakys. Svarbu išmokti pačiam priimti sprendimus. Nes būtent jūsų pasirinkimai galiausiai sukuria jūsų gyvenimą. Kitų žmonių nuomonę galima priimti kaip informaciją, bet ne kaip direktyvas, kaip elgtis.
6. Ribos ir dar kartą ribos. Asmeninės ribos turėtų būti tvirtos kaip tanko šarvai. Kuo rečiau susitikinėkite su toksiškais žmonėmis, net jei jie yra giminaičiai. Bendraukite su jais kuo mažiau.
7. Išmokite filtruoti kritiką. Jei kas nors kritikuoja, reikia iš pradžių pagalvoti, ar tai tiesa? Gali būti, kad turite visiškai kitokią nuomonę apie aptariamą dalyką. Būtina vertinti savo nuomonę. Pasitikėkite savimi.
8. Nereikia apie viską spręsti ir vertinti pagal save. Jei esate geras, malonus ir jautrus žmogus, tai visiškai nereiškia, kad ir visi kiti yra tokie patys. Gyvenime yra daug nemalonių žmonių. Į tai būtina atsižvelgti.
Mielos Pelenės. Jei skaitote šį straipsnį – vadinasi, jums jau nusibodo būti Pelenėmis. Ir teisingai! Nes jūs – ne Pelenės. Jūs – tikros princesės ir karalienės! Jei atsigręšite atgal ir pasižiūrėsite, kiek daug gero padarėte – nustebsite. Ir visa tai – jūsų pačių nuopelnas. Išmokite pripažinti, kad esate gražios, protingos, geros. Ir nė minutei to nepamirškite.
Jei mama jūsų nemylėjo, tai – jos problema. O jūsų problema yra ta, kad nepakankamai save mylite. Galbūt laikas pradėti tai daryti jau dabar.
