Jeigu vyras nuspręs pamesti moterį, tai bus akivaizdu. Nepastebėti jo ketinimų bus sunku. Nebent moteris apgaudinėtų save iliuzijomis. Arba vyras būtų profesionalus apgavikas ir aktorius.
Vyras negali nuslėpti savo ketinimo. Jis pastebimas iš jo žodžių, žvilgsnių, poelgių, požiūrio, santykių. Jis daugiau nebeturi laiko ir jausmų moteriai. O jo melas būna grubus ir akivaizdus.
Kai moteris nusprendžia pamesti vyrą, atspėti jos ketinimo būna beveik neįmanoma, jeigu ji tą sąmoningai slepia. Kai ji tvirtai nusprendžia nutraukti santykius, bet nenori, kad vyras per anksti tai suprastų, ji neišsiduos niekaip.
Tada moters pamestas vyras, patiria šoką, sukrėtimą. Jis būna priblokštas ir sutriuškintas, nes nieko panašaus nesitikėjo.
Klasikinėje literatūroje galima aptikti nemažai tokių siužetų: pareina vyras namo, o jo žmona pabėgusi su mokytoju ar gaisrininku. Arba ji išėjo pas kaimyną, o vyras net neįtaria, kas atsitiko.
Priežastis – ne moteriška klasta. Taip istoriškai susiklostė, kad išeiti ir pamesti vyrą moteris galėdavo tik slapta. Jai grėsė bausmė, kartais mirtis už tai, kad paliko vyrą. Net jeigu jam likdavo dar kelios žmonos ir sugulovės.
Moteris, pasiryžusi palikti vyrą, nutraukti su juo santykius, turėjo veikti slapta, labai atsargiai. Jai reikėjo ir toliau iki paskutinės akimirkos nuolankiai tarnauti savo šeimininkui ir jo giminei, kad išvengtų įtarimų. Ji turėjo elgtis labai gudriai, kad vieną gražią dieną galėtų pabėgti.
Dabar visa tai galima padaryti atvirai, grėsmė beveik nekyla. Bent jau gyvybės praradimas dažniausiai negresia. O moterų elgsenos modeliai išliko nepakitę. Pasiruošimas pabėgimui turi vykti nepastebimai!
Egzistuoja tik vienas požymis, kuris parodo, jog moteris nori išeiti.
Tik vienas požymis būna visada pastebimas. Tačiau vyrai nekreipia į jį ypatingo dėmesio. Tai fizinis pasibodėjimas, kūniško potraukio nebuvimas, kurį slepia moteris ir pateisina jį savo nuovargiu, negalavimais, svarbiais rūpesčiais. Ji šalta.
Ji sunkiai pakenčia net lengvus prisilietimus, net kvėpavimą to, nuo kurio nusprendė išeiti. Ji sako: „Gal galėtum atsitraukti truputį toliau? – labai švelniai ir mandagiai.
Tai vienintelis požymis, kurio vyrai nepastebi niekada. Mat visa kita tebėra kaip visada. Tiesiog moteris pavargo arba prastai jaučiasi. Ji net pasidarė ramesnė ir tylesnė!
Moters grasinimai pamesti ir barniai nėra tokie pavojingi kaip lėtas ir beviltiškas atšalimas, tylus atsiribojimas, ramus mandagumas.
Bet „valdovas“ yra per daug pasitikintis savimi. Per mažai dėmesio jis skiria moters emocijoms. Veikiausiai todėl ji ir nusprendė išeiti.
