Krizė – ar tai būtų asmeninė ar poros santykių krizė – yra didelis iššūkis tiems, kas ją patiria. Krizių vargiai galime išvengti ir netgi laimingos poros gali pasakyti apie savo santykius tai, kad buvo visko. Kiekviena krizė yra unikali kaip ir kiekvienas žmogus ar pora. Straipsnyje apžvelgsim tai, kas yra bendra daugumose krizės ištiktų porų.

Krizės priežastys

Galima bandyti išskirti pavienes krizės priežastis, pvz. krizė dėl meilužio ar meilužės atsiradimo, krizė po didelio barnio, krizė dėl to, kad pas vieną iš partnerių ar abu užsitęsė įtemptos situacijos darbe ar asmeniniame gyvenime. Tiesa ta, kad visos šitos priežastys retai yra tikrosios krizės priežastys ir dažniausiai ne vienas faktorius sukrenta į krūvą, kad poroje nutiktų krizė. Dar daugiau – procesai, vedantys į krizę, dažnai prasideda metai, du ar daugiau iki tol, kol pora garsiai įvardina, kad yra stipriai blogai. Barniai, meilužiai, kurie atrodo kaip krizės priežastys, paprastai yra paskutiniai lašai į senai brendusios krizės taurę. Todėl nėra taip paprasta suprasti kas iš tikro įvyko.

Ką rodo krizė?

Krizė rodo, kad atėjo laikas iš pagrindų keisti savo ar poros gyvenimą, santykį vienas su kitu, keisti pasaulėžiūrą, geriau suvokti save ir padaryti rimtą peržiūrą kas mes esame, ko norime ir kur link judame. Iš esmės krizė reiškia, kad taip, kaip buvo iki šiol, daugiau nebeveikia. Mes jaučiamės vis prasčiau ir pradedame, sąmoningai ar nesąmoningai, kelti klausimus, kas yra blogai ir kaip tą pakeisti. Kuo mažiau sąmoningi esame, tuo chaotiškesni mūsų bandymai jaustis geriau ir tuo sunkiau suprasti, kas vyksta. Partneriai gali žiūrėti vienas į kitą ir kraipyti galvas dėl visiškai nesuprantamo elgesio, įvardinamo kaip “nesuprantu kas jai/jam nutiko?”

Ar pora turi šansų likti kartu po krizės?

Ar pora liks kartu stipriai priklauso nuo poros ir nuo krizės stiprumo. Yra porų, kurių skyrybos prasideda iš karto po santuokos, tik prireikia kelių, o kartais ir keliolikos metų abiems tai suvokti. Tai poros, kurios partnerius pasirinko vedamos savo gilių psichologinių problemų. Pavyzdžiui moteris turėjo despotiškai šeimą kontroliuojantį tėvą. Ji jaučiasi nieko verta, neturinti teisės į savo norus, pasimetusi gyvenime ir ją traukia vyrai, kurie pasakytų jai ką daryti ir kaip gyventi. Nebūtinai ji susiras tokį patį despotišką vyrą, bet jos vyras gali turėti polinkį kontroliuoti ar daryti pagal save neatsižvelgiant į žmonos norus.

Pora gali funkcionuoti pakankamai ilgai, bet su metais ir patirtimi moteris pradeda jausti, kad turi norų, kurie jai svarbūs, kad nėra visiškai nieko negalinti auka. Ji pradeda vis atviriau tai reikšti, dažniausiai chaotiškai, agresyviai, per piktumus ir konfliktus. Piktumus sustiprina ir tai, kad kontroliuoti linkusiam vyrui faktas, jog moteris gali turėti savo norus ir nuomonę ten, kur jam nepatogu, gali būti nei priimtinas nei suprantamas. Po kelių metų tokių konfliktų poroje tampa taip negera, kad abu supranta, jog priėjo liepto galą ir skelbia krizę.

Problema tokiose porose tame, kad moteriai netinka vyras, kuris gyvena tik pagal savo norus ir minimaliai atsižvelgia į ją. Kuo labiau ji susivokia savyje, kuo geriau supranta kas ji yra ir kaip nori gyventi tuo labiau atstumas tarp jos ir vyro didėja. Vyras gali bandyti kažką keisti savyje, bet jeigu jis tiesiog toks yra ir pasirinko paklusnią moterį nes būtent tokia jam yra priimtina gyventi poroje, pora šansų likti kartu neturi. Vienas iš postulatų sveikiems poros santykiams yra tai, kad partneris turi tikti lygiai toks, koks yra. Krizė kartais įvyksta dėl to, kad toks, koks yra, partneris daugiau nebetinka.

Kokios poros turi šansą?

Pora turi šansą likti kartu tuomet, kada jie turi stiprų pagrindą – emocinį ryšį vienas su kitu, gražiai tvarkosi partnerystėje, yra pakankama fizinė trauka, vienas su kitu gali būti savimi, yra geri draugai. Net ir gražiausios poros užsisuka kasdienybėje, primiršta vienas kitą, kažkam iš partnerių gali užsitęsti sunkus gyvenimo etapas, pvz. gedulas po artimo žmogaus mirties.

Dažniausiai nutinka daug dalykų vienu metu – reikia laiko išgedėti arba susitvarkyti iškilusias psichologines, emocines problemas, bet kartu reikia uždirbti pragyvenimui, pasirūpinti vaikais ar giminaičiais, laiko ir energijos reikalauja ir elementari buitis. Visa tai labai išsunkia ir išvargina žmones, jų tiek asmeninis tiek poros gerbūvis stipriai kenčia, partneriai tampa suirzę, pikti, nepatenkinti, konfliktai gali kilti dėl smulkmenų arba atvirkščiai, abu pradeda gyventi atskirus gyvenimus. Abiems pajutus kad pateko į krizę pora turi šansą vėl atsistoti ant to pagrindo, kurį turėjo kaip pora t.y. ryšio, artumo, draugystės.

Niekada nebus kaip buvo

Nepaisant turimo stipraus pagrindo, tik tie partneriai, kurie eina link transformacijos, o ne bando grąžinti tai, kas buvo, turi realų šansą atkurti artimą santykį. Krizė poroje rodo, kad abu žmonės padarė klaidų ir iš tų klaidų belieka tik pasimokyti.

Nubraukti ir apsimesti, kad nieko nebuvo ir vėl viskas gali būti kaip prieš metus, du ar daugiau, nepavyks. Tie žmonės, kurie pateko į krizę, negali būti tais, kurie atstatys porą. Tai turi būti nauji, paaugę ir brandesni žmonės. Jei bent vienas iš partnerių atsisako augti, porai šansai būti kartu stipriai sumažėja todėl, kad pajudėjusio į priekį partnerio tokie santykiai kokie buvo dažnai nebetenkina.

Pavyzdžiui žmona laikėsi vyro kaip savo globėjo ir saugotojo. Vyrui tai tiko ir patiko, padėjo jam pasijusti stipriu, reikalingu. Tačiau su laiku jo poreikis būti globėju moteriai sumažėjo ir vyras pradėjo jausti naštą dėl per didelės atsakomybės už kitą žmogų. Jeigu žmona nesutinka paaugti ir nesilaikyti vyro tiek labai, vyras jausis vis blogiau net jeigu mylės savo žmoną. Abu turi realų šansą turėti gražius santykius, bet tik tuo atveju, jeigu abu išaugs į sveikesnes, brandesnes savo pačių versijas.

Kaip praeiti krizę

Niekas neišmuša žemės iš po kojų labiau nei krizė, kuri pati iš savęs reiškia, kad tai, kas atrodė stabilu, subyrėjo į šipulius. Jausmas toks, tarsi šoktume nuo skardžio į prarają gerai nežinodami ar mes pajėgūs skristi ar ne. Krizė gali netgi stipriai traumuoti, tačiau taip neturi būti. Ją galima panaudoti tokiam augimo šuoliui, kokio patys nesitikime ir tapti gerokai laimingesniais žmonėmis jeigu žinome kaip krizę praeiti.

Poros krizes tenka praeiti ne tiek kartu, kiek kiekvienam partneriui asmeniškai. Kartu svarbiausia išlaikyti ryšį arba atstatyti jį jeigu buvo nutrūkęs. Kadangi pora yra sudaryta iš dviejų individualių žmonių, būtent partnerių transformacija keičia ir poros santykius, o ne darbas išskirtinai su santykiais. Keli punktai, kuriuos svarbu žinoti patekus į krizę:

· Neatsiribokite vienas nuo kito. Mažiausiai šansų turi ta pora, kurioje bent vienas iš partnerių pradeda užsidaryti ir atsiriboti. Atsidarymas gali būti nemalonus ir skausmingas, tačiau tai vienintelis būdas santykiams atgimti iš naujo užuot užsibaigus. Jei norite padaryti dėl poros viską, ką galite – nepabėkite ir neužsidarykite nuo partnerio.

· Būkite atviri kaip jaučiatės ir kas su jumis vyksta – tiek sau, tiek su partneriu. Kada pradeda darytis sunku, nemalonu, nesuprantame, kas vyksta, norisi tą pasilaikyti sau arba nukreipti dėmesį į veiklas, hobius ir nebūti atvirais net su savimi. Kuo mažiau atvirumo su savimi ir partneriu, tuo gilesne tampa krizė, kada pradedame nebegalėti apsimesti, jog viskas gerai.

· Raskite su kuo galite pasidalinti tuo, per ką einate. Pavojinga užsisukti savo mintyse ir emocijose – jos tampa per daug chaotiškomis ir labai lengva padaryti sprendimų, išvadų, veiksmų, kurie tik pablogins situaciją. Reikia nors vieno artimesnio žmogaus, kuris žinotų, kas su jumis vyksta ir duotų palaikymą, kad nesijaustumėte visiškai vieni savo sunkumuose.

· Nebėkite nuo skausmo. Krizė reiškia daug sunkių ir skausmingų emocijų. Jei kišite jas visas po kilimėliu, priešinsitės tam, ką jaučiate ir patiriate, tai tik didins įtampą ir sunkins jau ir taip sunkią situaciją. Eikite per tai, kas vyksta, atvira širdimi ir leiskite sau pilnai patirti ir išgyventi sunkias emocijas.

· Sakykite tiesą. Tai neatsiejama atvirumo dalis. Krizė reiškia pasimetimą ir vienas iš svarbių užduočių yra išsiaiškinti kokia yra mūsų šios akimirkos tiesa. Ši tiesa gali labai greitai keistis, ypač kada esame tikrai atviri ir einame per procesus užuot nuo jų bėgę. Tačiau būtent savo tiesos, tokios kokia ji yra tuo momentu, atviras išsakymas bent jau sau, atidaro galimybes iš naujo suprasti ir įvertinti save, savo gyvenimą, santykius, norus ir t.t. Pradėję sakyti tiesą galime pamatyti, kad tai, kas mūsų įsitikinimu buvo tiesa, iš tikro yra toli nuo to, kaip iš tikro jaučiamės ir ką galvojame. Atvirai išsakyti savo tiesą partneriui yra didelis santykių išbandymas, bet vienintelis kelias tiek į santykių tiek į savęs pačių transformaciją ir augimą.

· Susilaikykite nuo audringų konfliktų, net jeigu partneris greitai užsidega – pvz. darykite pauzę pokalbyje, kada pokalbis pradeda “kaisti”, paprašykite partnerio 5 minučių nusiraminimui. Ar norite duoti porai šansą ar priekyje matote tik skyrybas, agresyvumas nepriveda prie nieko teigiamo. Pirmu atveju pykčiai dar labiau šaldo jau krizėje esančius santykius. Antru atveju skyrybos, kurios ir taip yra sunkus procesas, tampa dar sunkesnis.

· Pasikalbėkite su psichologu, santykių konsultantu ar kitu žmogumi, kuris padėtų jums susivokti, kas vyksta jūsų poroje. Kada ištinka krizė, lengva pasimesti tarp minčių, emocijų, tampa sunku atskirti kas yra svarbu, o kas ne, į ką reikia kreipti dėmesį, o ką palikti ramybėje. Pokalbis su santykių specialistu gali juntamai palengvinti šitą sunkų periodą padėdamas suprasti kas iš tikro vyksta, ką galima daryti toliau, o ko geriau nedaryti.