Yra toks pokštas: frazę „Visi vyrai vienodi“ sugalvojo Kinijos moterys, minioje pasimetusios nuo savo vyrų. Tačiau tai, kad moterys dažnai naudoja šią nuostatą savo gyvenime, juoko nebekelia. Jos šventai tiki nuvalkiotomis nesąmonėmis, kvailais stereotipais apie vyrus, ir tai visiškai sunaikina bet kokį šansą sukurti harmoningus santykius.
Internete pilna citatų ir sparnuotų frazių apie tikrus ir nelabai tikrus vyrus. O kiek tokių kliedesių skamba biuruose, moteriškuose kolektyvuose, moteriškuose ir ne vien moteriškuose pasisėdėjimuose! Kur bepažvelgsi, visur – vien tik vyrų psichologijos ekspertės ir guru! Tik nelabai aišku, kodėl visos tos ekspertės dažniausiai yra vienišos moterys, nukamuotos karčios patirties? Meistriškai patarinėja, pamokslauja, o pačios – kaip tasai batsiuvys be batų.
Šiame straipsnyje mes pamėginsime atsisveikinti su pačiais populiariausiais klaidingais moterų įsitikinimais apie vyrus. Galbūt vyrai išties nėra tokie, kokie atrodo, ar kaip mes juos įpratome vertinti?
Kaip gerai pažįstate vyrus? Galbūt vis dar tikite močiutės pasakomis apie tai, ko jie nori, ką mėgsta ir kaip galvoja?
Pirmas mitas. Visiems jiems reikia tik vieno
Pats populiariausias ir aršiausiai visur eskaluojamas mitas. Jį sugalvojusios moterys šventai tiki, kad visas vyro mintis ištisą parą, kiaurus metus užima vien sekso pozos, nuogų moteriškų vaizdiniai ir kiti su lova susiję dalykai. Tačiau šios moterys niekada sau neprisipažins, kad jos pačios kažkuriais momentais negalėjo sudominti vyro kuo nors daugiau, negu seksu, kad nesugebėjo atsiskleisti kaip vertos, įdomios asmenybės. Todėl ir pritraukė prie savęs primityvius patinus, kurie neturi jokio noro žengti toliau už elementarų seksą.
Kaip yra iš tikrųjų? Žavėtis moterimi ir jos trokšti – absoliučiai normalu. Taip, vyrams patinka seksas. Tačiau jeigu jie visą laiką galvotų vien apie tai, su kuo čia susiporavus, niekas nieko daugiau nenuveiktų, niekas negalėtų dirbti, kurti, steigti verslų ir t.t. Kai kurioms šiuolaikinėms moterims šis faktas jau nebesuvokiamas, šiuolaikinis auklėjimas jau atliko savo juodą darbą, kaip nebūtų gaila, tačiau vyrai, pasirodo, irgi žmonės, įsivaizduojate? Jie irgi jaučia, pergyvena, myli. O ko jie panorės iš moters – lovos ar kažko daugiau – priklauso nuo to, kaip toji moteris save pateikia. Jei akcentuosite esminius instinktus (elgesiu, iššaukiančiais drabužiais, pusnuogėmis nuotraukomis internete), reiškia, gausite, ką užsisakėte – vien apie seksą galvojantį gašlų patiną. Jei skleisite aplink save moterišką jausmingumą, vyrams nekils geidulingų minčių jau per pačius pirmuosius kelis pasimatymus.
Antrasis mitas. Kelias į vyro širdį eina per skrandį
Motiniška moters prigimtis jai kužda, kad svarbiausia – pamaitinti vyrą. Pusryčiai, pietūs, vakarienė ir globa… Tokio tipo moterys stengiasi parodyti, kokios jos nuostabios šeimininkės. Iškart iš atminties gelmių išnyra filmas „Stepfordo žmonos“, kuriame visos miesto moterys įžvelgia gyvenimo prasmę kasdieninėje ruošoje, marškinių lyginime ir pyragų kepime. Tokia moteris įsitikinusi, kad vyras būtent dėl to ims laikyti ją puikia žmona ir niekada nepraleis iš rankų tokio nuostabaus egzemplioriaus.
Kaip yra iš tikrųjų? Rūpinimasis, žinoma, malonus dalykas. Bet jeigu tai jūsų žmogus, jis nesuteiks prioriteto kasdienei pilvo šventei. Net jeigu vyras grįžta iš darbo alkanas ir piktas, o jūs nepagaminote vakarienės, tačiau esate sukūrusi namuose šiltą palaikymo, jaukumo ir džiaugsmo atmosferą, jam visiškai pakaks sumuštinio su arbata arba jis pats pasiūlys užsisakyti maisto į namus. Vyrui daug svarbiau pasisotinti ne kalorijomis, o energija bei jėgomis, ko jis ir pasisemia iš mylimos moters.
Trečiasis mitas. Prieš vestuves jie vienokie, o paskui parodo savo tikrąjį veidą
Kai susitikinėjate – viskas nuostabu, tikras jausmų fejerverkas! Dovanos, dėmesys, meilūs žodžiai, netikėtos gėlės. O paskui nežinia iš kur išplaukia grubumas, tinginystė, kivirčai ir tarpusavio nesupratimas. Vakarykštį džentelmeną tarytum kažkas pakeitė kitu žmogumi. O ir jo išvaizda dabar jau ne tokia išpuoselėta, atsirado kažkokių labai netgi ne kuklių įpročių… Ir tu jau maldauji: „Atsukite filmą atgal į pradžią, sugrąžinkite man mano rūpestingą, dosnų ir romantišką vyrą!”
Kaip yra iš tikrųjų? Būkime sąžiningos: po vestuvių ne tik vyrai, bet moterys parodo tikrąjį savo veidą, be to, tiesiogine šio žodžio prasme. Saldainių ir puokščių periodu mes suimame save į rankas, iš paskutiniųjų stengiamės pasirodyti geresnėmis, nei esame, atleidžiame vyrui, užmerkiame akis į jo trūkumus. O kai santuoka pagaliau užregistruota – opa! Prasideda stebuklingi virsmai! Mes su palengvėjimu atsidūstame, nusiimame rožinius akinius, nusiauname aukštakulnius, nusimauname nėriniuotus apatinius ir nebematome prasmės nuolat būti pasitempusios. O veltui!
Taip, po vedybų dažni permainų vėjai – tai įprastas ir normalus reiškinys. Medžiotojas džiaugiasi grobiu, suprasdamas, kad laimikis jau jo rankose ir vargu ar pabėgs – kokia prasmė pasitempti? Bet jei išmoksite nuolat susiorientuoti situacijoje, neleisite vyrui atsipalaiduoti, jis vėl ir vėl norės jus užkariauti. Išmokite jausti jo troškimus ir subtiliai pastūmėti jį link savųjų. Padirbėkite su visais savo asmenybės aspektais – tai labai malonus darbas! Ir svarbiausia: nemūrykite aukštų oro pilių, vietoje to pasistenkite kuo adekvačiau suvokti savo vyrą.
Ketvirtasis mitas. Sėkmingas vyras susitikinėja tik su sau lygiomis
Atseit, aukštą statusą turintys vyrai pripažįsta tik savo klano moteris, o paprastoms moterėlėms įėjimas į aukštąją visuomenę dėl daugelio priežasčių uždarytas. Ir pasaka apie Pelenę telieka pasaka. Už šio mito slypi įprasta moteriška baimė ir kompleksas, jaučiamas prieš aukštesnio statuso visuomenę. Įprastos moterys nenori net artintis prie tų elito sluoksnių, bijodamos pašaipų ir nepatogių situacijų.
Kaip yra iš tikrųjų? Statistika, kaip ir Sicilijos mafija, niekada neklysta. O ji tvirtina, kad frazėje: „netgi jei jums šiek tiek daugiau nei 30, yra vilties ištekėti už princo“ turi labai daug tiesos. Bulvariniai laikraščiai mielai jums papasakos apie daugybę atvejų, kai anaiptol ne aristokratės merginos sugebėjo užkariauti milijardierių, aristokratų ir net realių princų širdis. Ir kalba čia eina netgi ne apie išvaizdą: statusą turintys vyrai puikiai jaučia šviesų ir turtingą moters vidinį pasaulį. Juk aplink juos šurmuliuoja minios standartinių, plastmasinių Barbių arba plėšrūnių barakudų. Ir dėl to jie ieško tokių, kurios bendrauja, mąsto ir elgiasi kitaip nei kitos.
Penktasis mitas. Džentelmenai teikia pirmenybę blondinėms
Neįmanoma neprisiminti to paties pavadinimo filmo su Marilyn Monroe. Nuo tada šviesiaplaukės plėšrūnės buvo pradėtos laikyti grožio etalonais. Moterys kankinosi, degindamos sau plaukus peroksidais, raudodavo, jei gaudavosi gelsvoka spalva, o plaukai imdavo atrodyti kaip kiemsargio šluota. Ir viskas dėl vyrų meilės ir dėmesio. Tik ar pagrįstos kuo nors tokios aukos?
Kaip yra iš tikrųjų? Pasąmoningai vyrai dažniau atkreipia dėmesį į blondines, tai tiesa. Tačiau nenuilstantys mokslininkai jau seniai išslaptino šį fenomeną. Paaiškėjo, kad vyrai vadovaujasi stereotipu: blondinės yra prieinamesnės ir paprastesnės. Todėl dažnai atsitinka, kad linksminasi jie su blondinėmis ir tuokiasi su brunetėmis.
Bet vėlgi, tai yra viso labo viršelis. Jūsų nuolanki tarnaitė, šio teksto autorė, nors ir šviesiaplaukė, puikiausiai sugebėjo sukurti sėkmingą karjerą ir laimingai ištekėti už verto vyro. Jau daugiau nei 8 metus gyvename darnioje ir laimingoje šeimoje. Esu tikra, kad plaukų spalva neturėjo tam jokios įtakos.
Viskas priklauso nuo mūsų
Žinoma, tai toli gražu ne visi mitai, kurie ne vieną milijoną moterų pasmerkė vienatvei. Viskas, ką norėjau jums pasakyti savo tekstu, susiveda į tai, kad jei neapgalvotai vadovausitės kitų žmonių patarimais, trokštamo rezultato greičiausiai nepasieksite. Viskas baigsis tuo, kad privirusi sriubos, prieš tai nusidažiusi plaukus peleninės blondinės spalva, nykiai spoksosite į televizorių ir sunkiai dūsausite, žiūrėdama į eilinę karališką šeimą ir kaltindama likimą, kad gimėte Žemutinių Puskelnių kaime.
Jūsų laimė slypi jumyse, o ne nuvalkiotuose patarimuose, kuriuos dalina įvairiausi nevykėliai, patys nepasiekę to, apie ką kalba. Vieną dieną sutiksite žmogų, kuris sugriaus visas šitas pelėsiais atsiduodančias mintis apie vyrus į šipulius. Ir tada jūs suprasite, kokios jos buvo kvailos ir niekingos.
