Meilė be atsako

Meilė be atsako beveik visada turi nematomų, bet gana aiškių priežasčių. Pačiame žmoguje.

Be atsako įsimylėjęs žmogus nuo pat pradžių nesąmoningai žino, kad jam nieko nesigaus. Tačiau ši informacija aplenkia sąmonę, yra jos blokuojama, nes ji nepatogi, norint gauti trokštamą patirtį. Taip, nelaimingai įsimylėjęs žmogus išties trokšta būtent tokio scenarijaus. Meilei sąmoningai pasirenkamas neįmanomas variantas.

Kokia šio pasirinkimo ir po to sekančių kančių priežastis?

Jaunystėje tai labai dažnai yra pasąmoningas noras pasisemti panašios patirties ir pajusti ją visomis spalvomis. Noras pajausti širdies skausmą ir atstūmimą. Išbandyti save ir įgyti patirties.

Vėliau – tai visiškai realus savęs sabotavimas. Dažnai jis būna pagrįstas nesėkmės baime, baime būti atstumtam, apgautam, baime nesusidoroti ir viską sugadinti. O dar – nepasitikėjimu savimi, nepilnavertiškumo jausmu. Tai taip pat baime visiškai atsiverti žmogui ir prisirišti prie jo. Dažnai tai būna nenoras prisiimti atsakomybę už rimtus santykius.

Meilė be atsako – tai irgi beveik meilė, tie patys pojūčiai, išgyvenimai, krūtinėje karštai plakanti širdis ir išslystanti iš po kojų žemė. Palengvinta ir supaprastinta tikrų santykių versija. Tarsi trumpa storos knygos santrauka. Daug jausmų, daug emocijų – tačiau nereikia stengtis. Nereikia kurti santykių. Nereikia prisiimti atsakomybės. Žiauriai patogu.

Todėl nelaiminga meilė byloja, kad šiuo metu žmogus tiesiog nėra pasiruošęs rimtiems santykiams.

Tačiau kartais be atsako įsimyli mus pačius. Ir tai sukelia diskomfortą. Ateina kaltės jausmas. Žmogaus paprasčiausiai gaila.

Tačiau kodėl gi šis žmogus mus įsimylėjo?

Dažnai nutinka taip, kad jau atsirado pasitikėjimas savimi, gyvenime atsirado visaverčiai santykiai, tačiau egzistuoja meilės iš partnerio pusės deficitas. Šis trūkumas lyg ir nepastebimas. Toks nepastebimas, toks pasąmoningas, kad irgi aplenkia sąmonę, jos neužkliudydamas. O širdis prašo meilės, susižavėjimo ir dėmesio. Tačiau kur jų gauti?

Ir tada žmogus išmoksta labai subtiliai, beveik nepastebimai flirtuoti, jis kitiems suteikia „avansus”, kurie suvokiami kaip pažadai ar susidomėjimas. Žmogus įsitraukia į šį žaidimą ir įsimyli. Pradeda rodyti dėmesį, pradeda kompensuoti tą deficitą, kurį jautė kitas. Palaipsniui tasai, kuris dalino avansus, pradeda trauktis atgal.

Dėl tos pačios priežasties atsiranda fatališkos gražuolės ir vyrai-širdžių ėdikai. Tačiau dažniausiai jų elgesio priežastis slypi vaikystėje, kai jų pačių tėvai nedovanojo jiems meilės. Sūnui – mama. O dukrai – tėtis.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *