Meilė neįmanoma be sąžiningumo

Meilė įmanoma tik tada, kai žmogus sąžiningas – ir su savimi, ir su kitais. Apgaulėje nėra kontakto. Melas sukuria miglotą sieną, per kurią neįmanoma pamatyti vienam kito, neįmanoma susiliesti.

Apgaulė – tai neištikimybė, pajamų/išlaidų slapstymas, praeities įvykių slėpimas.

O sąžiningumas prasideda nuo klausimo: „Kaip man dabar? Gerai ar blogai? Ar man tai svarbu šiuo momentu, ar ne? Noriu aš šito, ar nenoriu? Sutinku su tuo, ar ne? Ką apie tai galvoju ir jaučiu – ne formaliai, o giliai viduje?”

Melas prasideda ne nuo įvykių slėpimo, o tada, kai pradedame slėpti savo jausmus ir mintis. Jis prasideda nuo mandagaus sutikimo daryti tai, kas kelia šleikštulį. Ir tada mes pateikiame pasauliui ne save, o mandagią, tačiau negyvą kaukę.

Melas prasideda, kai imame vengti temų, kurios gali sukelti konfliktą. Tačiau jeigu konfliktas konstruktyvus – tai ne kas kita, kaip labai gilus kontaktas. O jo vengimas – tai suardytas kontaktas.

„Taip, man irgi labai patinka šitas filmas”, nors viduje: „Dieve, kokia nuobodybė!”.

„Taip, žinoma, žiūrėsime antrą seriją, su didžiausiu džiaugsmu”, o viduje jau atsirado: „Koks aš geras, tiek daug dėl tavęs darau, dabar ir tu turi dėl manęs daryti tai, kas tau nepatinka – vardan manęs”. Ir štai – užgimsta visiškai nepagrįsti lūkesčiai, prasideda manipuliacijos, pykčiai. „Ką reiškia – nenori? Aš gi tiek tavo labui dariau! Dabar ir tu kamuokis!”

Melas prasideda nuo „Taip, taip, žinoma, man taip malonu” – kaip atsakas į tai, kam iš tikrųjų esate visiškai abejingi. Bet užtat mandagu kito neužgauti. O tasai kitas iš meilės daro tai vis iš naujo ir iš naujo, jeigu jau jums malonu, tačiau viskas tuščiai, to niekam nereikia. O to, ko išties jums reikia – mylintis žmogus nedaro, todėl, kad nežino. Ir čia tarp jūsų jau ne meilė, ne tvirtas ryšys, o miglota, purvina melo siena. Nors pastangos buvo dedamos tam, kad būtų meilė. Tačiau nuėjote, susilieję, į niekur, į melą, apgaulę, baimę užgauti, baimę būti atstumtu.

„Taip, tai tikrai labai įdomi nuomonė” – kai viduje viskas kunkuliuoja, norisi pasiginčyti, tačiau baisu. Juk „ginčytis – blogai”. Viduje išauga siena. O kitas jaučia, kad jo neišgirdo, kad jis buvo neįdomus. Taip, jam pritarė, tačiau formalumas gerai jaučiasi. Kontakto neįvyko.

O gal galima būtų kitaip?

„Man patinka tave pažinti. Taip puiku, kad daliniesi savo pasauliu. Aš irgi noriu dalintis savuoju ir daryti tai sąžiningai. Dėl to sakau tiesiai: konkrečiai šitas filmas man neįdomus, bet aš noriu leisti su tavimi laiką. Jeigu tau svarbu – galiu pasižiūrėti su tavimi ši filmą. Arba galime pasirinkti kažką kitą, kas patiks abiem. Ką manai?”

„Man labai malonus tavo rūpinimasis. Vertinu tai, ką darai, vertinu tavo norą manimi rūpintis. Ir nenorėčiau, kad eikvotum jėgas tam, kas man netinka. Man norėtųsi priimti tavo rūpinimąsi štai tokia ir tokia forma. Tu, beje, irgi gali man tiesiai sakyti, ko tau norisi, o ko – nesinori”.

„Aš išgirdau tavo nuomonę. Šiuo klausimu mano nuomonė kitokia. Bijau, kad užpyksi, jei ją išsakysiu. Nori, ja pasidalinsiu ir mudu drauge ją aptarsime?”

Jėga slypi tiesoje. Ir meilė – tiesoje. Apgaulėje meilės nėra – vien tik kaukės, baimės, manipuliacijos.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *