Kaip atsiranda meilės trikampis? Kokios prielaidos jam susidaro prieš tai? Ir kaip to išvengti?

Santykiai – tai darbas. Darbas su savimi. Ne su kitu, o būtent su savimi. Santykiai reiškia atvirumą, pasitikėjimą ir palaikymą. Šeima nėra tik paprasčiausiai kartu gyvenantys žmonės. Šeimai skirta vykdyti labai svarbias funkcijas: sudaryti saugią aplinką, palaikyti ir priimti, kurti ir auginti vaikus.

Panagrinėkime visa tai iš eilės. Ką reiškia saugi aplinka? Tai vieta, kur galite atskleisti savo didžiausią paslaptį ir už tai iš jūsų niekas nesijuoks, neims tyčiotis, erzinti. Vieta, kur galite rizikuoti ir bandyti naujus dalykus. Kur galite pailsėti nuo aplinkinio pasaulio daromo streso ir įtampos. Tai yra vieta, kur galite būti savimi be baimės. Kur galima kurti, ilsėtis ir būti nuoširdžiam. Saugi aplinka idealiu atveju – tai šeima, vieta be fizinės ir psichologinės prievartos.

Palaikymas ir priėmimas – tai galimybė būti kitokiam. Tai yra skirtis nuo kitų, būti nepanašiam, turėti savo nuomonę. Tai ne pataikavimas ar aklas žavėjimasis. Tai suaugusiojo pozicija, kurioje gerbiamas kito pasirinkimas ir leidžiama kitam būti savimi.

Kūryba ir vaikų auginimas – šeimos funkcijos. Vaikui geriausia augti pilnoje šeimoje ir gauti tolesniam gyvenimui reikalingą scenarijų rinkinį.

Kai šeima vykdo šias tris funkcijas, žmogus gali jaustis saugus šalia savo artimųjų.

Tad kas atsitinka, kad atsiranda prielaidos meilės trikampiui? Kad ir kaip keistai skamba, bet neištikimybė nėra šeiminių problemų šaltinis. Neištikimybė tik signalizuoja, kad šeima turi problemų. Iš tikrųjų neištikimybė yra išorinis požymis, jog pora susidūrė su problemomis ir jų nesprendė. Išdavystė vienodai būdinga ir vyrams, ir moterims.

Prieš susidarant meilės trikampiui, atsiranda nepasitenkinimas, nusivylimas, barniai, pretenzijos ir nutylėjimai, įsižeidimai ir įvairios manipuliacijos. Kai visa tai artimus žmones ima tolinti vieną nuo kito vis labiau, tada ir kyla idėja patenkinti savo poreikius kur nors nuošalyje. Kartais meilės trikampis susidaro kaip būsimų skyrybų pranašas, kai vienas partnerių ruošia sau atsarginį prieglobstį, o kartais – kaip būdas gauti tai, ko trūksta, be skyrybų.

Kiekvienas žmogus turi poreikių: maisto, miego, sekso, saugumo, meilės, pripažinimo, palaikymo, priėmimo, rūpinimosi ir kitų. Šalia šių poreikių egzistuoja ir įsivaizdavimas, kaip optimaliai jie turėtų būti patenkinti.

Kai poreikiai nepatenkinami šeimoje arba patenkinami ne taip, tada kyla nepasitenkinimas. Nusivylimas auga, didėja, jis persekioja žmogų ir jo nepaleidžia. Nepasitenkinimas pasireiškia skandalais, barniais, pretenzijomis, nesikalbėjimu ir ignoravimu. Tačiau esmė dėl to nesikeičia.

Bendra schema atrodo taip:

poreikis – nesugebėjimas jo patenkinti – nepasitenkinimas – ieškojimas būdo, kaip jį patenkinti.

Barniai, nutylėjimai, nesikalbėjimas, nepasitenkinimas – visa tai gimdo kontakto su partneriu trūkumas, atvirumo, nuoširdumo ir artimumo stoka.

Ir štai čia grįžtame vėl prie to paties, kad santykiai – tai darbas su savimi. Tai rizika atsiverti ir pakalbėti su partneriu apie tai, kas nepatinka ir ką norime pakeisti. Apie tai, kaip norėtumėte tai pakeisti. Tai yra savo baimės likti nesuprastam, pasirodyti kvailam ar juokingam nugalėjimas. Taip įveikiama baimė pasirodyti nenormaliam ar ne tokiam kaip visi.

Žinoma, paprasčiau susirasti kitą žmogų ir puoselėti viltį, kad su juo tai viskas klostysis puikiai. Reikia pripažinti, kad antras ar septintas kartas kartais susiklosto sėkmingai, nes tada be didelių pastangų susideda daugiau dėlionės komponentų.

O ilgalaikiai santykiai reikalauja rizikos ir drąsos, atvirumo ir pasitikėjimo. Tačiau būtent jie suteikia galimybę pasitikėti, dalytis ir palaikyti, žengti rizikingus žingsnius plačiajame pasaulyje, žinant, kad namuose bus palaikymas ir sėkmės, ir nesėkmės atveju. Jie suteikia galimybę jaustis mylimam ir mylėti ne tik tada, kai šviečia saulė, bet ir tada, kai dangų temdo debesys.