Mes pamilstame tuos, kurie skatina mūsų raidą

Kiekvieną kartą, kai mes įsimylime (net jeigu tai būna skausmingas jausmas), svarbu prisiminti, kad viskas pasaulyje vyksta dėl kokios nors konkrečios priežasties. Žmonės ateina į mūsų gyvenimą su konkrečiu tikslu – išmokyti mus kažko naujo.

Gyvenimas kupinas pamokų, tačiau kai kurias jų labai sunku įsisavinti. Tie, kuriuos mylime, per savo gerumą gali padėti mums tapti geresniems arba palaužti mus, tačiau vis tiek jie padės augti, demonstruodami mums, kokie žmonės mes dabar esame, ir parodydami, ko mums nereikia ir ko mes nenorime matyti savo gyvenime.

Visata niekada neklysta. Mūsų gyvenimas vyksta būtent taip, kaip turi vykti, ir atveda mus į tas vietas, kur mums lemta pabuvoti.

Kančios ir skausmas, kurį jaučiame, kai mums sudaužo širdį, verčia mus keistis. Tokie įvykiai veda mus į naują egzistencijos lygmenį, primena mums mūsų tikrąjį „Aš“, rašo portalas „Kluber‘.

Kai mes pagaliau sutinkame tą, kurį galime pamilti ir kuris nusipelno mūsų meilės, viskas aplinkui staiga pasidaro vienoda ir priešinga. Teigiama meilė verčia mus vystytis, tapti stipresniais, bet ji tai daro įvairias būdais.

Nėra jokių instrukcijų, kurios nurodytų mums, kaip reikia elgtis romantiškuose santykiuose. Jeigu jos ir būtų, tai mes vis tiek jų neskaitytume. Kai kitas žmogus ateina į mūsų gyvenimą, jis skatina parodyti jam gerąją savo pusę, ir mes tai padarome. O jis atsiranda tada, kai visata nusprendžia, kad mums jis reikalingas. Jis padės mums susitelkti ir įneš į gyvenimą stabilumo, kurio taip trūko.

Meilė – ne tik artimumas ir džiaugsmas. Meilė – taip pat ir ieškojimas žmogaus, su kuriuo būtų galima dalytis viskuo, žmogaus, kuris norėtų matyti, kaip mes siekiame savo tikslų, kuris būtų šalia, kad ir kas atsitiktų.

Meilė be atsako – tai meilė, kuri moko. Bet mus moko ir bet kurios kitos meilės rūšys. Ne visi santykiai mums bus lengvi. Kai kurie padės mums virsti iš vienos asmenybės į kitą, ir tame nėra nieko blogo.

Reikia prisiminti, kas mes tokie, ir tuo pačiu nepamiršti, kad raida yra teigiamas dalykas. O vystytis mums gali padėti viskas, ką mums suteikia pasaulis, ir mes turime tuo pasinaudoti.

Kartais žmonės, kurie anksčiau atrodė patys geriausi, gali pavirsti absoliučiu blogiu, ir atvirkščiai. Tačiau nereikia bijoti pamilti to, dėl kurio vertingumo dar nesate iki galo tikri. Jeigu žmogus brangus jūsų širdžiai, tad tam yra kažkokia priežastis.



Naujienos iš interneto

One thought on “Mes pamilstame tuos, kurie skatina mūsų raidą”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *