Mitas apie sėkmingą moterį

Vyrauja nuomonė, kad šiuolaikinė sėkminga moteris viską gali pati, laiminga gali būti ir be vyro, ir be šeimos. Vyras ir šeima jai šiaip – kaip vyšnia ant torto. Ji dirba, realizuoja save visuomeninėje veikloje, versle ar profesijoje. Ji turi lygias su vyrais teises, ji, atseit, viskame lygi vyrui, o neretai – dar ir smarkiai lygesnė.

Ir štai matome ištisą armiją į gyvenimą įžengiančių moterų, amžinai jaunų, amžinai aršių, jaunų širdimi ir kūnu, nepriklausomai, kiek joms metų. Turinčių pinigų, išsilavinusių. Su aukštakulniais ir makiažu, su sėkmingumo ir pasitikėjimo šleifu.

Ir visa tai – nublankusių vyrų fone. Išsiskiriančių, prarandančių save, vyrišką prasmę “medžioti mamutus”. Nežinančių, kur ir kam tuos mamutus tempti. Grėsmingu tempu išmirštančių perkeltine ir visiškai tiesiogine prasme. Vyrų, kurie labai dažnai nuvyti ir atitverti įvairių teismų sprendimais kuo toliau nuo nuosavų vaikų.

Ir man tai nepatinka.

Sėkminga moteris? Taip! Tik klausimas, kokioje srityje jos sėkmingos. Ir ar galima jas laikyti laimingomis?

Kiek daug atsirado “sėkmingų” ir vienišų, nei šeimos, nei vaikų, vienišų dviese, nevaisingų, praradusių moteriškumą ir, kaip pasekmė – seksualinius santykius (kadangi infantilus mazgotė jai neįdomus, o stipraus vyro netraukia šitas diedas su sijonu). Ir kiek daug po ta sėkmingumo kauke slypi nelaimingumo.

Lygios teisės nereiškia suvienodėjimo. Būti moterimi ir priklausyti nuo vyro – tai ne pažeminimas. Vyras irgi priklauso nuo moters – tai irgi visiškai natūralu. Blogai pasidaro tik tada, jeigu tai neurotinė priklausomybė, kuri nieko gero neduoda ir kurią labai sunku nutraukti.

Taip, mes, vyrai, mokame prižiūrėti vaikus, greitai tikriausiai išmoksime ir krūtine maitinti, jei viskas taip tęsis toliau. Mes mokame rūpintis namų ūkiu, būti lanksčiais ir nuolaidžiais ir dar daug visko mokame. Taip, šiuolaikinė moteris moka daug ką tokio, vyriško – boksuotis ringe, įsteigti savo verslą, konkuruoti beveik lygiomis su vyrais. Tik nereikia pamiršti savų reikalų, kuriems žmones sutvėrė gamta.

Vyras sukurtas būti stipriu, ginančiu moterį nuo daugumos išorinių grėsmių, o moteris sutverta būti švelnia ir mylinčia, sukuriančia vidinį komfortą.

Taip, visais laikais buvo moterys – kariai, ir ne visos gimdydavo. Ir ne visi vyrai buvo brutualūs. Dabar, mūsų keistais evoliucijos ir istorijos prasme laikais, bandoma susikeisti vaidmenimis. Tačiau žmogaus prigimtis juk nepasikeitė. Tai, kas formavosi milijonus metų, išliko. Teko kalbėtis su šimtais, jei ne tūkstančiais moterų, įvairaus amžiaus ir socialinės padėties, vienišų ir ne vienišų, ir nepamenu nė vieno atvejo, kad moteris norėtų būti stipresnė už vyrą, kad namuose trokštų silpno vyro, nė viena nesiveržė kuo greičiau į darbą. Nepamenu nė vieno atvejo, kad moterį sujaudintų silpnas, savimi nepasitikintis vyriokas, šliaužiojantis prieš moteris ant kelių.

Dėl to nereikia nesugebėjimo kurti santykių su priešinga lytimi įteisinti kaip kažkokią naujovišką modernią normą. Nereikia būtinybės viską daryti pačiai vadinti moteriška laime.

Ir dar keli žodžiai vaikams apginti. Pagimdyti štai tokių “sėkmingų” mamyčių, jau iš anksto neturintys tėvo, kaip sutvėrimo, neverto būti šeimos nariu – kokie jie užaugs? Kokias jie šeimas sukurs, kokia laimė jų laukia? Šansų tapti laimingais jie turi šimteriopai mažiau už bendraamžius, gimusius normalioje šeimoje, kur yra ir meilė, ir mama, ir tėtis.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *