Iš visų nebaudžiamų būdų pažeminti moterį bene bjauriausias yra vienas, kuriuo virtuoziškai naudojasi kai kurie šiuolaikiniai vyrai. Slėpdami savo nedorą nusiteikimą po laisvamanybės kauke, jie apgaudinėja moterį, kuri trokšta tvirto ir ilgalaikio ryšio. Įsimylėjusi ir praradusi orientaciją gyvenime ji pati nesupranta, kad tapo auka.
Jos būseną galima pavadinti nemokamo mėginio parduotuvėje vaidmeniu, prie kurio jai tenka priprasti, kai sutinka būti vyro sugyventine be įteisintos santuokos.
„Pagyvenkime kartu!“
Nemokami mėginiai mūsų kosmetikos parduotuvėse atsirado tik praeito amžiaus pabaigoje. Tada moksleivės prieš diskoteką eidavo į parduotuves pasidažyti. Pasinaudodavo kosmetikos priemonėmis, išsikvėpindavo kvepalais ir niekada nemokėdavo už gautą rezultatą.
Nejaugi kai kurios moterys nori tapti amžinais mėginiais, pereidamos iš vienų vyrų rankų į kitas? Tikriausiai, kad ne.
Galima suprasti du žmones, kurie nusprendė iš pradžių truputį pagyventi kartu, kad vėliau galėtų be abejonių susituokti arba išsiskirti. Aišku, kad jie nori sužinoti, kaip jiems seksis prisitaikyti prie nuolatinio kito žmogaus buvimo šalia, pakęsti vienam kito įpročius ir susidoroti su buitiniais rūpesčiais. Tačiau vyrai, kurie seniai suprato, kokie yra tokių mėginimų rezultatai ir nesiruošia vesti, yra tokie pat apgavikai kaip tos moksleivės, nemokamai išmėginančios kosmetiką ir nesiruošiančios nieko pirkti.
Dauguma argumentų, kuriuos jie pateikia, norėdami pateisinti savo poziciją, būna labai silpni.
„Mane erzina ilgas ir varginantis dokumentų ruošimas ir formalumai“
Iš tikrųjų registruoti santuoką yra lengva ir paprasta. Tereikia nueiti į Civilinės metrikacijos skyrių su asmens dokumentais ir užpildyti prašymo anketą. Nereikia laikyti jokių egzaminų ir niekas negainioja po biurokratų kabinetus.
Užtat nusprendusiems likti amžinais sugyventiniais iki mirties tenka parengti krūvas dokumentų: testamentų, daugybės įgaliojimų, įvairiausių sutarčių, nuosavybės patvirtinimų.
Moterys, nesileiskite apgaudinėjamos. Oficiali santuoka reikalauja kur kas mažiau formalumų už teisinį nesantuokinio bendro gyvenimo įforminimą.
„Jeigu nuspręsiu išeiti, tai ir išeisiu, niekas manęs nesulaikys!“
Jeigu pasiekęs santykių piką, vyras įsivaizduoja savo gyvenimą be jūsų, tai tegul jis išeina. Toliau bus tik blogiau. Mylinčiam žmogui – o toks ir turėtų būti vyras aistros viršūnėje – nėra didesnės tragedijos kaip prarasti mylimąją. Net mintis apie išsiskyrimą atrodo bjauri, nederama ir sukelia skausmą visame kūne. Normalus vyras nori išsaugoti savo moterį.
Jeigu tokia mintis sukasi vyro galvoje, vadinasi, santykiams gresia pabaiga. Anksčiau ar vėliau jie subyrės į šipulius. O tie vyro žodžiai apie išėjimą jau yra skilimo požymis.
„Kam leisti pinigus kvailoms tradicijoms?“
Jeigu vyras svarsto tokiu būdu, reikėtų jo paklausti, ar jis švenčia savo ir draugų gimtadienius, Kalėdas, Naujuosius metus, Motinos dieną, ar sveikinasi su savo viršininku ir panašiai. Kodėl visos tos tradicijos jam atrodo svarbios, o vestuvės – ne.
Sunkoka įsivaizduoti moterį, kuri norėtų gyventi su vyru, mėgautis jo rūpinimusi ir atsisakytų už jo tekėti. O vyrų, mėgstančių girtis, kad jie yra viengungiai, kai namuose jų laukia sugyventinė, kasdien gaminanti jiems vakarienę, yra daug.
Žinoma, niekas nedraudžia dviem žmonėms gyventi kartu be santuokos, tačiau moterys turėtų pagalvoti apie jų orumą žeminantį amžino mėginio vaidmenį, kuris yra neišvengiamas tokiu atveju.