Kai paklausi moterų, ką joms reiškia laimė, dažniausiai po tradicinių „vyro, vaikų ir darbo” sąraše žiojėja tuštuma.

Kaip atrodo būtent jūsų laimė? – užduokite moteriai štai tokį klausimą ir dažniausiai išgirsite atsakymą – „O kas tai galėtų būti?”

Mus nuo vaikystės moko daug įvairių dalykų, tik niekas neišmoko jausti ir suprasti save, savo troškimus. Mums kala į galvas, kad trokšti kažko sau – baisus egoizmas. Ir močiutė taip gyveno, ir mama. Gyvenimas ištirpsta tik šeimoje ir darbuose.

Ir štai suaugusi moteris jau gyvena pagal mamos/močiutės scenarijų, nes tai vienintelis jos matytas ir jai suprantamas moteriškumo modelis. Dažnai širdies gilumoje ji suvokia, kad toks gyvenimas neturi nieko bendro su laime, tačiau griežtas balsas viduje primygtinai reikalauja – kentėk! O kaipgi kitaip?

Dažnai moteris nežino, ko nori, nesupranta, kas jai patinka, klausimas, ko ji norėtų sau pačiai, įstumia ją į aklavietę – „Ką reiškia – sau? Kaip tai apskritai įmanoma – norėti kažko sau?”

Jausmingumas ir atsipalaidavimas – pagrindinės moters būsenos. Tačiau retai kuri drįsta suteikti sau laiko ir erdvės savo jausmams tyrinėti be kaltės ar gėdos jausmo.

O juk tik tokioje būsenoje galite susivienyti su savo vidine prigimtimi ir pajusti savo giliausius troškimus bei poreikius ir su nuostaba atrasti, kad jie visiškai priešingi tam, ką jūs iš tikrųjų darote iš to, ką „privalote” daryti.

Atsipalaidavimas ir jausmingumas moteriai tapo nepasiekiama prabanga. Bėda tik ta, kad, praradusi savo moterišką būseną, moteris sukuria dykumą aplink save. Tuščią ir nykią erdvę. Jai atrodo, kad viską daro savo artimųjų labui, o iš tikrųjų pavirto negyva dykuma…

Paklauskite savęs tiesiog dabar – kada paskutinį kartą žiūrėjote, kaip gražiai lyja? Kaip pabunda ir užmiega saulė? Koks nuostabus Mėnulio sidabras ir žvaigždžių margumynas! Kokios emocijos jums kyla, kai atsipalaiduojate, ką tuomet jaučiate, kiek apskritai esate pajėgi atsipalaiduoti, o kur kūne tvyranti įtampa ragina sulėtinti tempą ir pažvelgti į tai, ko seniai nebepastebite…

Grįžti į elementarią, normalią moterišką būseną – tai gilus grįžimo į save, savo vertės sugrąžinimo darbas.

.