Moteriškas infantilumas – tai psichologinė savybė, kurią galima apibūdinti kaip nesubrendimą, nesugebėjimą būti savarankiška, tokia moteris nepajėgia prisiimti atsakomybės už save, savo žodžius ir poelgius.

Infantilumas neleidžia elgtis kaip suaugusiai moteriai. Moteris nesiekia suaugti ir subręsti, nenori vystytis ir tobulėti, psichologiškai žengti į priekį, ši moteris negali elgtis taip, kad elgesys atitiktų jos biologinį amžių.

Be saiko dažosi, rengiasi ir bendrauja kaip paauglė, nors pagal visus kitus požymius joje galima įžvelgti pakankamai suaugusią moterį.

Be to, pasitaiko ir fizinė infantilumo forma, kai moteryje pakankamai ilgą laiką išlieka paaugliški bruožai. Kartais abi formos susivienija viename žmoguje.

Priežastys

Moteriškas infantilumas gali turėti visą eilę priežasčių.

Hipergloba vaikystėje. Nuo mažų dienų tėvai duoda mergaitei suprasti, kad jie viską padarys jos labui, viską už ją išspręs, padeda jai netgi pačiose paprasčiausiose situacijose, neleidžia savarankiškai pamatyti ir pajausti savo elgesio ir veiksmų rezultato. Visi jos norai akimirksniu pildomi, kaprizai skatinami ir jiems pritariama, o bet kokia atsakomybė pašalinama. Užaugusi, moteris nesugeba savarankiškai gyventi visuomenėje: kaulija gerų įvertinimų mokykloje ir universitete, teisina visas darbovietėje padarytas klaidas, sakydama „man nesigauna”, „aš negaliu”, „man čia viskas susipainiojo”. Nesijaučia atsakinga nei už save, nei už savo elgesį. Negalvoja apie pasekmes, visą laiką laukia, kad jai kažkas kažką duos ir nudirbs už ją visus darbus.

Tėvai – tironai. Kita tėvų, kurie viską sprendžia už vaiką, kategorija. Jie geriau žino, ką mergaitei apsirengti, kaip pasidažyti, su kuo bendrauti, kokius būrelius lankyti. Toliau tėvai sprendžia, kur mergina stos po mokyklos, už ko ištekės, kur gyvens, kiek turės vaikų. Jei tėvai nustoja atlikti šią funkciją, mergina, o paskui jau ir moteris būtinai pasistengs užversti visą atsakomybę sutuoktiniui ar jau paaugusiems vaikams.

Asmenybės bruožai

Uždaroms, drovioms merginoms su labai žema saviverte ir stipriu nepasitikėjimu savimi dažnai kyla pagunda užkrauti visą atsakomybę greta esančiam stipresniam žmogui. Tai gali būti draugė, sesuo, brolis, draugas arba sutuoktinis.

Kelis kartus sulaukusi iš jų pagalbos ir atsikračiusi būtinybės prisiimti atsakomybę, moteris su dideliu džiaugsmu ir toliau naudosis tų žmonių troškimu ją pradžiuginti ar tiesiog „neužsirauti” ant jos isterijos, kurią ji užtaisys, jeigu jūs nustosite tenkinti jos užgaidas.

Svarbiausi požymiai

Labai žemas savarankiškumo lygis. Tokia moteris stengiasi kreiptis pagalbos į kitus, iškilus visiškai nereikšmingiems sunkumams. Ji net nemėgina savarankiškai spręsti savo problemų, taisyti nuosavų klaidų ar siekti kokių nors rezultatų;

Visiškai nesugeba prisiimti atsakomybės. Infantili moteris nenori atsakyti už savo žodžius ir poelgius, o atsakomybę už klaidas stengiasi suversti aplinkiniams;

Kaprizingumas. Ji patraukia į save maksimalų dėmesį, reikalauja, kad jos norai būtų akimirksniu pildomi, visiškai nesugeba palaukti ir pakentėti;

Naivumas. Infantilios moterys dažnai visus joms sakomus žodžius suvokia tiesiogiai ir priima už gryną pinigą. Vaikiškai naiviai tiki pasaulio saugumu, dėl to dažnai tampa įvairaus plauko aferistų ar tiesiog negeranoriškų žmonių grobiu;

Priklausomybė nuo aplinkinių žmonių ir jų nuomonės. Dažnai tokios moterys neturi savo nuomonės, jos tik naudojasi svetimomis, kurias pateikia kaip savą požiūrį. Probleminėse situacijose stengiasi tartis su kiekvienu sutiktu žmogumi, kadangi bijo savarankiškai priimti sprendimą;

Egoizmas ir egocentrizmas. Tokios moterys nesugeba pažvelgti į problemą kito žmogaus akimis, siekia padaryti taip, kad visi aplinkiniai tenkintų jos poreikius ir užgaidas.

Kaip tai įtakoja santykius?

Infantiliai moteriai sunku užmegzti santykius su vyru, kadangi ji bijo atitrūkti nuo tėvų globos. Tėvai irgi neskatina brandžių santykių, kadangi visą gyvenimą laiko ją maža mergaite.

Be to, jie rimtai įtakoja partnerio pasirinkimą, praktiškai už ją nuspręsdami, kuris vyriškis jai tinka, o kuris – ne. Vaikų gimdymas infantilios moters šeimoje visą laiką atidėliojamas, kadangi ji bijo prisiimti atsakomybę už mažojo žmogaus gyvybę ir sveikatą.

Santykius su vyru gadina kaprizingumas, egoizmas ir siekis išvengti bet kokios atsakomybės.

Ar galima atsikratyti? Būdai ir rekomendacijos

Jeigu moteris suvokia savo infantilumą ir nori jo atsikratyti, pats geriausias variantas – kreiptis į specialistą, kuris padės išsiaiškinti tokio elgesio priežastis, o taip pat pagelbės pakoreguoti įpročius.

Kaip atsikratyti infantilumo savarankiškai?

• Stenkitės prašyti pagalbos tik tada, kai jos išties reikia;
• Mokykitės išsikelti savo pačios tikslus, sudarinėti darbo planus, siekti rezultatų. Pradėti reikėtų nuo smulkmenų;
• Būtina pripažinti savo klaidas ir prisiimti už jas atsakomybę;
• Reikia ne tik prašyti, kad kiti tavimi rūpintųsi, bet ir pačiai rūpintis kitais.
• Rinkitės jūsų amžių atitinkančius drabužius;
• Padirbėkite su kalbėjimo maniera, gestais, mokykitės kalbėti labiau pasitikinčiai ir nesutrikti dėl kiekvienos smulkmenos.

Vertėtų pasitelkti į pagalbą artimuosius. Tegu jie prisideda prie jūsų tapimo savarankiška, nedemonstruodami daugiau hiperglobos, o vietoje to – padėdami moteriai siekti jos tikslų.

Ir pabaigai.

Kas yra moteriškas infantilumas? Tai asmenybės bruožas, trukdantis moteriai gyventi pilnavertį gyvenimą. Priklausomybė nuo kitų žmonių ir jų nuomonės, nesugebėjimas priimti savarankiškų sprendimų, nuolatinis laukimas, kad padės ir pagelbės kiti – visa tai neleidžia tapti nuosavo gyvenimo šeimininke.

.