Silpni įvairiose gyvenimo situacijose gali būti ir vyrai, ir moterys. Tačiau moterys turi privalumą – jos gali demonstruoti savo silpnybę. Stipriajai lyčiai tai iš principo neįmanoma. Dar daugiau: viena populiariausių vyriškų baimių – pasimesti sudėtingoje situacijoje, pasirodyti silpnam ir nepajėgiam.
Moterims visuomenė nekelia tokių padidintų reikalavimų. Niekas iš jų nesitiki, kad jos kaip vyrai gali pademonstruoti herojiškas pastangas. Niekas nepasmerks jų už tai, kad negali kažko pakelti ar panešti. Todėl silpnybę galima vertinti kaip moters privalumą.
Prašykite ir gausite
Dar vienas moteriškas pliusas – mes galime atvirai prašyti pagalbos. Pavyzdžiui, niekas nepasmerks moters, jeigu ji paprašys vyro nunešti jos lagaminą iki traukinio vagono ar pasiekti produktus nuo viršutinės lentynos prekybos centre. O vyras tokiose situacijose, kad ir koks paliegęs, silpnas ir žemo ūgio būtų, turi pasikliauti tik savimi.
Gaila, kad mūsų visuomenėje atsirado nerašytas draudimas prašyti. Mes atpratome ir nebemokame atvirai ko nors paprašyti ne tik nepažįstamų žmonių, bet ir pačių artimiausių, kuriais turėtume pasikliauti.
Šalyse, kur vyrauja stiprus feminizmas, kartais moterys net smarkiai perlenkia lazdą. Vyro norą padėti moteriai, pavyzdžiui, paduoti ranką išlipant iš autobuso, jos gali palaikyti seksualiniu priekabiavimu. Kol mūsų moterų kova už lygias teises dar nepriėjo iki tokio absurdo, galime pasinaudoti „grubia vyriška jėga“, kai atsiranda poreikis.
Jėga silpnume
Mūsų jėga glūdi mūsų silpnume todėl, kad būdamos iš prigimties fiziškai silpnos mes galime paprašyti pagalbos bet kurio vyro, nes jis turi daugiau galimybių ir resursų.
Kai kurios moterys – sąmoningai arba intuityviai – naudojasi tokiu metodu, kad patrauktų į save patikusio vyro dėmesį. Čia svarbiausia yra nepersistengti.
Moteris, aikčiojanti ir dejuojanti kiekviename žingsnyje bei tvirtinanti, kad ji ne tik negali užkelti lagamino ant viršutinės lentynos, bet ir pasikloti lovos kupė, sukels pašaipią šypseną.
Ir sukandus dantis stengtis kiekvieną fizinės jėgos reikalaujančią problemą išspręsti pačiai tikrai neverta. Reikia prisiminti, kad bet kuri moteris, net ir sėkminga verslininkė, vis dėlto nėra tankas, o tik silpna ir trapi būtybė. Kitaip galima greitai suvyriškėti. O kam to reikia?
Moteris turi būti moteriška
Deja, į vyrus panašios moterys ir sumoteriškėję vyrai – paplitęs reiškinys. Moksliškai jis vadinamas moterų maskulizacija ir vyrų feminizacija. Jį skatina ir psichologinės, ir socialinės priežastys. Į klausimą, kas nulemia tokią tendenciją – ar vyrų nenoras imtis vadovaujančio vaidmens visuomenėje, ar moterų siekimas vaidinti šį vaidmenį, turbūt nesugebėtų atsakyti net žymiausi psichologai.
O tendencija stiprėja: vyrai kasmet tampa vis moteriškesni, o moterys – vyriškesnės. Vyrai vis labiau vertina namų jaukumą ir vis mažiau veržiasi realizuoti save profesinėje veikloje, o moterys domisi vyriškomis vertybėmis ir imasi vyriškų vaidmenų, pamiršdamos savo prigimtinę paskirtį. Tokios tendencijos pasekmės yra liūdnos: poroms vis sunkiau sukurti darnius santykius, dažnėja moteriškos ligos, susijusios su psichosomatika (ginekologiniai susirgimai, mastopatija ir kt.). Moterys pralaimi ir psichologiniu, ir fiziologiniu atžvilgiu.
Kompromisų menas
Labai retai, bet pasitaiko androgininio tipo žmonių, sugebančių įvairiose gyvenimo situacijose parodyti ir vyriškas, ir moteriškas savybes. Tokia moteris, demonstruojanti darbe vyrišką charakterį, tvirtumą, griežtumą, ryžtą, parėjusi namo gali virsti silpna, švelnia, meilia būtybe. Deja, tokios moterys yra tik išimtis, mat jeigu moteriai tenka ilgai vaidinti vyriškus vaidmenis, jos moteriški bruožai negrįžtamai atrofuojasi, kaip ir fizinio krūvio negaunantys vyro raumenys. Tokia moteris trokšta nors trumpam tapti silpna ir švelnia, bet jau neįstengia. Todėl kiekviena turi pati nuspręsti, kur bus jos tikroji jėga – moteriškose ar vyriškose savybėse, ir atitinkamai elgtis.
