Neadekvatūs santuokos motyvai

Kiekviena šeima išgyvena natūralias krizes. Šeimos krizė – poros pusiausvyros pažeidimas, naujas lūžio momentas jau susiklosčiusiame gyvenime, tačiau tuo pat metu krizė leidžia vystytis tiek šeimos sistemai, tiek kiekvienam šeimos nariui atskirai.

Krizė Nr. 1 – santuokinių įsipareigojimų priėmimas

Etapas, kai žmonės susituokia. Jaunavedžių laukia visa eilė užduočių, susijusių su prisitaikymu prie šeimos gyvenimo.

Pirmieji vedybinio gyvenimo metai lemia santuokos kokybę ir stabilumą.

Šis etapas yra pats sunkiausias. Sunkumai kyla dėl to, kad sudėtinga adaptuotis prie bendro gyvenimo ir įsisavinti naujus vaidmenis.

Toks veiksnys kaip neadekvatūs santuokos motyvai gali apsunkinti krizės įveikimą

Kokie gi gali būti neadekvatūs motyvai kurti šeimą?

1) Kompensacija už meilės, bendravimo, priežiūros, šilumos, dėmesio deficitą. Noras išvengti vienatvės, atstūmimo, nepilnavertiškumo jausmo.

2) Atsiskyrimas nuo tėvų. Atsiribojimas nuo tėvų ir signalas jiems, kad „aš“ tapau suaugusiu (nepriklausomu, savarankišku) žmogumi – labai dažnai pasitaikanti neadekvati motyvacija santuokai.

3) Būdas įveikti krizę. Pavyzdžiui, noras nuslopinti skausmą po ankstesnių santykių. Arba kažkaip išgyventi, nerealizavus savęs profesijoje. Arba galima materiali ir socialinė nauda iš gyvenimo šeimoje.

4) Noras atitikti socialines normas. Spaudimas iš aplinkinių žmonių, draugų ar giminių pusės. Priverstinė santuoka dėl neplanuoto nėštumo.

Leiskite pateikti jums kliento atvejį kaip pavyzdį.

35 metų amžiaus klientė skundėsi apatija, depresija, pradingo bet koks susidomėjimas gyvenimu. Apžiūra gydymo įstaigoje jokių medicininių problemų nenustatė. Psichologinio konsultavimo metu paaiškėjo, kad klientė jautė gėdą dėl to, kad augo netinkamoje šeimoje, kur jos tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio. Klientė ištekėjo už išsilavinusio vyro iš klestinčios ir inteligentiškos šeimos. Be jokios abejonės, ją sužavėjo vyro savybės: stabilumas, materialinis saugumas, kultūra. Tačiau bendrame šeimyniniame gyvenime moteris jautė susikaustymą ir nejaukumą vyro, jo artimųjų ir draugų akivaizdoje. Ji laikė save nepakankamai išsilavinusia, kultūringa. Būtent tokie motyvai kaip socialinė nauda, ​​dėmesio, rūpesčio trūkumo kompensavimas ir vienišumo jausmas lėmė jos chronišką įtampą ir diskomfortą.

Esant neadekvačiai motyvacijai kurti šeimą, partnerio asmenybė pati savaime nėra vertinga, svarbus tik jo egzistavimas, kad galima būtų patenkinti nuosavus poreikius. O paskui ateina nusivylimas partneriu, konfliktai ir, kaip pasekmė – nepasitenkinimas santuoka, savimi, gyvenimu apskritai.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *