Kaip dažnai teko girdėti tokias istorijas: vaikas pabuvo su močiute – elgėsi nuostabiai, kaip močiutės mėgsta išsireikšti: „buvo kaip šilkinis”, tada mama sugrįžo iš darbo ir prasideda… kaprizai, atsikalbinėjimai, vaikas užsispiria, pasitaiko ir agresijos atvejų. Ir, žinoma, iš buto gelmių atsklinda griežtas močiutės balsas: „Na, štai… mama sugrįžo – vaikas sugedo, o su manimi jis buvo tikras aukselis!”

Ir mama patiria ištisą gamą keistų jausmų: ar tai nuoskaudą, ar tai kaltę, ar tai susierzinimą ant vaiko ir močiutės. Mamai labai sunku susidoroti su tokiu emociniu kokteiliu. Juk iš esmės buvo sukritikuota jos motinystė. Nepagrįstai sukritikuota!

O močiutė niekaip negali nusiraminti: „Ar vaikas visada taip elgiasi? Sunku tau tikriausiai su juo susitvarkyti…” Ir štai mama jau teisinasi, nors dėl ko ji, tiesą sakant, turėtų teisintis? Taip paruošiama dirva manipuliacijoms: „eik-eik (į darbą, į virtuvę, tvarkytis namuose ir pan.), o aš pati pasėdėsiu su vaiku! Teisingai, mano mažyli, pasėdėsi su močiute? O mama tegu mums netrukdo!”

Labai dažnai energingos močiutės išstumia savo dukras iš motinystės erdvės, įsitikinusios, kad vis tiek nieko dukrai nesigaus, manydamos, kad „ji pati dar vaikas, koks jau ten auklėjimas”, o vaikas, beje, mokosi tokio šeimos modelio, kuriame mama ne autoritetas, o tiesiog dar didesnio šeimos autoriteto dukra. Labai pavojinga situacija jaunai mamai! Saugokitės, jei taip atsitiks, ir neleiskite savęs nustumti į antrą planą. Jūs mama! Jūs nustatote taisykles savo namuose!

Nereikia raudonuoti tokiais momentais, nedrąsiai mindžikuoti, galvojant apie save, kad „na štai, aš net nuosavo vaiko auklėti negaliu, kai tik jis mane pamato – iškart kaprizai!”

Tokios situacijos neturėtų tapti savęs kaltinimo ir savigraužos priežastimi. Nes jos turi visiškai pagrįstą ir logišką paaiškinimą.

Vaiko kaprizų, pamačius sugrįžusią iš darbo mamą, priežastis yra banaliai paprasta. Negana to – tai nėra normalu! Nes mama vaikui – pats artimiausias žmogus ir būtent jos akivaizdoje vaikas gali sau leisti elgtis maksimaliai natūraliai ir laisvai. Parodykite meilę, pademonstruokite susitikimo džiaugsmą, paklauskite, kaip jis jaučiasi, tiesiog patylėkite šalia jo, glostydama galvą. Vaikas nebus kaprizingas visą vakarą mamos akivaizdoje, priešingai, pamažu pereis prie bendravimo su ja, o čia labai svarbus veiksnys yra emocinė mamos būsena, ir jeigu šią būseną gadina močiutės kritika, vaikas tai pajus ir dar labiau pergyvens.

Atsiminkite, močiutės – ne auklėtojos, jos jau sėkmingai atliko savo misiją – auginti ir auklėti vaikus, už ką joms didžiulis ačiū! O dabar atėjo jų vaikų eilė pagausinti iš tėvų įgytą patirtį ir įgyvendinti ją auklėjant nuosavus vaikus.

.