Neturėtume leisti vaikams patikėti, kad gyvenimas yra paprastas

Aptardamas konfliktus su tėvais, vaikai išmoksta gerų būdų, kaip įveikti krizę. Ir svarbiausia, kad tai daro imdami pavyzdį iš savo didžiausių autoritetų – tėvų.

Kaip padėti vaikui įveikti savo sunkumus, atskleidė vokiečių ir šveicarų psichologai portale Beobachter.

„Aš negaliu to padaryti“ arba „Visi manęs nemėgsta“ . Daugelis tėvų yra girdėję tokius ar panašius vaikų skundus. Jie būna ypač dažni pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, prieš egzaminus ar kitais sudėtingais gyvenimo momentais. Tėvai dažnai pasimeta ir nežino, ką daryti. Jie griebiasi padrąsinančių žodžių, pavyzdžiui: „Tu gali tai padaryti“ arba „Rytoj bus nauja diena, tada jūsų kivirčas savaime išsispręs“.

„Tokie nuraminimai ir problemos nuvertinimai nė kiek nepadeda vaikui, – aiškina Susanne Walitza, Ciuricho vaikų ir paauglių psichiatrijos ir psichoterapijos klinikos direktorė. – Jie veikiau parodo, kad patys suaugusieji jaučiasi bejėgiai. Vaikui bus daug geriau, jei nuoširdžiai domėsitės jo rūpesčiais ir skirsite laiko pokalbiams. Reikia leisti vaikui atvirai rodyti ne tik teigiamus, bet ir neigiamus jausmus. Jei vaikas bus priimamas ir vertinamas kaip asmenybė su teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, jis įgis pasitikėjimo savo jėgomis“.

Kartu kurkite sprendimo strategijas

Teigiamas savęs vertinimas ir suvokimas, kad žmogus pats gali kažką pakeisti, anot Walitzos, yra svarbūs veiksniai padedantys įveikti stresą ir problemas. Besitreniruodami vaikai išmoksta patys kurti problemų sprendimo strategijas.

Ko vaikui reikia, kad įveiktų nesėkmes? Kuo mažesnis yra vaikas, tuo prasčiau jis sugeba pats reguliuoti savo emocijas. Tėvai turi jam padėti. Jie yra svarbiausias pavyzdys vaikui, kaip reikia susidoroti su sudėtingomis situacijomis.

Jürgas Frickas, psichologas ir kelių knygų apie švietimą autorius, mano panašiai: „Visas gyvenimas susideda iš problemų – svarbu, kaip vaikas mokomas su jomis susidoroti.“ Negalima pamokslauti vaikui, kad jis neturi taip impulsyviai reaguoti. Būkite atsargūs, vaikas gali dėl to pratrūkti įniršiu Ir barti vaiko bei priekaištauti kiekviena proga negalima. „Tačiau tėvai neprivalo būti tobuli, – sako Walitza. – Svarbiau yra noras mokytis. Savo pavyzdžiu tėvai moko vaikus, kaip reikia elgtis su klaidomis“.

Frickas mano, kad vaikus reikia mokyti iš anksto numatyti nesėkmes, aišku, tam tikrose ribose. „Vaikai turi išmokti suskaidyti problemas į etapus, patys stengtis jas išspręsti, kaip įmanoma geriau, o tada, kai reikia, sulaukti pagalbos. Padėti jūs galite tik tuo atveju, jei nepašalinsite visų kliūčių jų kelyje. Maži vaikai nori viską daryti patys. Jei visada viską darysite už juos, tai jie nieko neišmoks, neįgis įgūdžių, kaip spręsti problemas ir susidoroti su stresu“, – sako Frickas.

Paruoškite vaiką sudėtingoms situacijoms

Psichologas pasakoja pavyzdį iš savo praktikos. Viena motina kasdien nunešdavo į mokyklą savo devynmečio sūnaus vadovėlius ir namų darbus., kad mokytoja jo nebartų, jeigu jis ką nors pamirštų. „Tačiau vaikai turi išmokti patys ištverti nemalonius dalykus, – sako Frickas. –Neturėtume leisti vaikams patikėti, kad gyvenimas yra paprastas.“

Vaikui labiau padėsite, jei ruošite jį sunkioms situacijoms.

Kas erzina vaiką , kuris nuolat pešasi su savo žaidimų draugu? Kaip jam reikėtų reaguoti, kad neeskaluotų konflikto? „Aptarinėdami esamas ir galimas konfliktines situacijas, tėvai sustiprina vaiko pasitikėjimą savimi . Abejonių kankinamas vaikas išmoksta, kad gali įveikti sunkumus“, – sako Frickas. Taip iš anksto pasiruošęs vaikas susiduria su problema kur kas ramiau ir dažniai sugeba išvengti sunkumų. Kai mokykloje kyla problemų, svarbu vaiku išaiškinti, kad visada yra aplinkkelių, kuriais galima išeiti iš sunkios padėties. Kuo ramesni ir objektyvesni bus tėvai šio pokalbio metu, tuo didesnis poveikis bus vaikui.

Socialiniai tinklai

Bet ką daryti, jei situacija nepagerėja nepaisant visų pastangų? Už to gali slypėti per žema savivertė ir per didelis nepasitikėjimas savimi. Frickas priminė rašytojo Franzo Kafkos istoriją. Vaikystėje jis buvo tėvo skriaudžiamas ir ujamas. Vėliau savo laiške tėvui jis aprašė, kaip buvo jo įbaugintas ir, kad toks elgesys buvo neteisingas ir nieko gero nedavė. Dėl to Kafka prarado bet kokį pasitikėjimą savo veiksmais.

Kai vidinis balsas vaikui nuolat kartoja: „ Aš niekam tikęs“. Ar tada jis jau nebegali pats surasti išeities be pagalbos.? „ Įsijungia spiralė žemyn: vaikas po trumpo laiko pasiduoda, nutraukia savo pradėtą darbą ir patiria lauktą nesėkmę. Kuo daugiau neigiamos patirties susikaupia, kuo daugiau nesėkmių išgyvena vaikas, tuo labiau stiprėja nuomonė, kad jis yra nepajėgus, nieko nesugebantis ir nemylimas.

Padeda klausymas

„Norint rasti išeitį iš šios situacijos , reikia tikro padrąsinimo, – sako Frickas. – Pavyzdžiui, su tokiais žodžiais „Tikrai gaila, kad egzaminas nepavyko, tu tiek daug mokeisi. Labai apmaudu.“ Svarbu, kad kalbėtumėte rimtai ir patys tuo tikėtumėte, ką sakote. Tačiau tuo nereikėtų apsiriboti. Svarbu kartu su vaiku panagrinėti, kur jis užstrigo ir ką reikėtų daryti, kad kitą kartą rezultatas būtų geresnis. .Vaikas turi jausti, kad jūs nuoširdžiai tikite jo gebėjimu išspręsti problemą.

Tėvai dažnai prašo paprasto patarimo, universalaus recepto, kaip išauginti laimingu, savimi pasitikinčius ir ištvermingus vaikus. „Toks receptas neegzistuoja, – sako Frickas. – Tačiau norėčiau paskatinti tėčius ir mamas įsigilinti, įsijaust į savo vaikus ir jų išklausyti. Nes kuo geriau pažįstate savo vaiką, tuo didesnė tikimybė, kad intuityviai r sureaguosite teisingai.“



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.