Gyvenimo pilnatve vadiname būseną, kai prarandame laiko nuovoką, pamirštame visus rūpesčius, nerimą, baimes, kai jaučiamės tarsi nešami kosminės energijos srovės. Šis išgyvenimas toks nuostabus, kad nesinori net grįžti į realybę…

Kuo dažniau jaučiame gyvenimo pilnatvę, tuo mažiau gyvenimiškosios energijos iššvaistome veltui ir daugiau patiriame džiaugsmo.

Pasak psichologo Mihalo Čiksentmihalio (Mihaly Csikszentmihalyi), to galima išmokti.

Pagauti srovę

Kultinis JAV psichologas bei filosofas M. Čiksentmihalis didžiąją gyvenimo dalį skyrė laimės fenomeno studijoms.

Jis paliko unikalų pėdsaką pozityviosios psichologijos srityje sukūręs „srauto” (angl. flow) teoriją.

Vengrų kilmės psichologijos profesorius, Klermonto (JAV) universiteto Gyvenimo kokybės tyrimų centro direktorius yra parašęs per 20 knygų, iš kurių garsiausia – „Srautas.

Optimalaus išgyvenimo psichologija” („Flow: the Psychology of Optimal Experience”.

Joje skaitytojai gali sužinoti, kaip pagauti srovę, kuri neša laimės pojūčio link.

Mintys diktuoja jausmus

… o ne atvirkščiai, įsitikinęs „Srauto” autorius. Laimė ar nelaimė nėra tai, kas mums nutinka. Būti laimingiems galima ir reikia mokytis.

Laimė kuriama (arba ne) tik vienu būdu: mintimis. Žmonės patys renkasi, kaip vertinti tai, kas jiems nutinka.

„Kai užsibrėžiau tikslą išsiaiškinti, kodėl vieni sugeba jaustis laimingi, o kiti ne, ėmiau tyrinėti dvi žmonių grupes.

Pirmoji – tie, kurie gyvenime prarado viską, įskaitant sveikatą ir artimuosius, tačiau nepalūžo.

Jie atrado naują gyvenimo prasmę, naujų stimulų tobulėti ir tapo laimingesni už tuos, kuriuos likimas, regis, lepino.

Antroji grupė – kūrybos žmonės: dailininkai, muzikantai, rašytojai. Kai jie panirdavo į savo veiklą, visas išorinis pasaulis dingdavo.

Juos apimdavo ypatinga būsena, panaši į apsvaigimą nuo narkotikų”, – rašo profesorius M. Čiksentmihalis.

Po daugybės metų tyrimų jis priėjo išvadą, kad ir vienos, ir kitos grupės žmonių pilnatvės raktas yra gebėjimas valdyti savo psichinę energiją.

Pinigai, kitos materialinės gėrybės ir netgi gera sveikata, anot jo, laimės negarantuoja. „Taip, jie gali pagerinti gyvenimą, tačiau jeigu nemokate suvaldyti savo psichinės energijos, jums vis tiek kažko trūks.”

Autorius aiškina, kad esama dvejopos reakcijos į stresines situacijas: neurotiška gynyba, kai puolame kaltinti kitus dėl užgriuvusių negandų, ir brandi gynyba, kai gebame įveikti chaosą ir įvesti tvarką savo galvoje.

Kaip tai daroma?

Susidūrę su problema, pirmiausiai laikinai „išjunkite” pyktį ir apskritai visas emocijas, pataria psichologas. Stenkitės logiškai analizuoti situaciją ir performuluoti problemą taip, kad ją būtų galima išspręsti pasitelkus alternatyvias galimybes.

Kaip išmokti jausti gyvenimo malonumą kasdien?

Psichologas siūlo paprastą būdą.

Sudarykite sąrašą darbų, kuriuos jūs gerai mokate daryti. Tegu jie nebūna pernelyg sudėtingi – antraip imsite nervintis. Bet ir ne pernelyg paprasti – antraip greitai taps nuobodu.

Svarbiausia, kad jie priverstų jus užsimiršti. Skirkite laiko bent vienam iš šių darbų kasdien ir palaipsniui sunkinkite užduotis. Taip ir pagausite srovę…

Mokykite vaikus džiaugtis

Autorius primena: dalykitės savo „srautais” su atžalomis, kad mokytumėte jas džiaugtis gyvenimu. „Būkite su vaikais sąžiningi, kad jie aiškiai suprastų, ko iš jų tikitės.

Mažiau jaudinkitės dėl jų ateities, daugiau įsiklausykite į tai, ką jie mąsto ir daro šiuo momentu.

Nespauskite ir neribokite jų laisvės – tegu jie žino, kad gali elgtis kaip tinkami, taip pat ir pažeisdami tėvų taisykles, jeigu yra pasiruošę atsakyti už pasekmes.”

Tegu atžalos nuo ankstyvo amžiaus mokosi užimti patys save.

Psichologas pasakoja, jog su žmona savo dviejų sūnų niekada nebausdavo, neprimesdavo jiems savo ambicijų ir nevertė nei valgyti, nei ruošti pamokas.

Tačiau jie nuo pat mažų dienų galėjo užsiimti tuo, kas jiems iš tikrųjų buvo įdomu. „Mes juos dažnai girdavome, ir labai nuoširdžiai (tai labai svarbu – vaikai viską jaučia!) ir stebėdavomės visais jų pasiekimais.”

Dabar užaugę psichologo sūnūs – garsūs profesoriai, kiekvienas – savo srityje: vienas matematikas, kitas – 4 amžiaus kinų filosofijos specialistas.

„Labai svarbu, kad šeimoje būtų bendraujama ir pasitikima vienas kitu.

Tik tuomet vaikai nejaus nerimo ir galės investuoti savo energiją ne į psichologinę gynybą, o į saviraišką ir tobulėjimą, – priduria M. Čiksentmihalis. – Mylėkite vaikus besąlygiškai.

Žmonės, kurie vaikystėje bijojo, kad tėvai jų gali nebemylėti, suaugę taip nerimauja dėl savojo „Aš” pažeidžiamumo, kad nesugeba džiaugtis gyvenimu.”

Kelkite kartelę

Mokslininkai yra apskaičiavę, kad vidutinis statistinis Vakarų civilizacijos atstovas tiesioginiam darbui skiria 30 val. per savaitę, o dar 10 val. darbo metu užsiima kitais dalykais (žaidžia kompiuterinius žaidimus, plepa su kolegomis etc.). 20 val. per savaitę lieka poilsiui; iš jų septynios valandos atiduodamos televizoriui, trys – skaitymui, dvi – sportui, dar septynios – bendravimui ir pramogoms.

Lieka dar 50-60 val. laisvo laiko.

Mūsų protėviai jo turėjo kur kas mažiau, tačiau negalime teigti, jog gyvenimu mėgaujamės labiau nei jie.

„Kartą atlikau eksperimentą ir išsiaiškinau, kad laimingesni žmonės jaučiasi tada, kai yra užsiėmę veikla, reikalaujančia investuoti ne pinigus, o psichinę energiją – tai yra sutelkti visą dėmesį”, – rašo psichologas.

Prie tokios veiklos priskirtinas ne tik įdomus darbas, bet ir skaitymas, sportas, bendravimas su draugais.

Paprasčiausias pasivaikščiojimas gali suteikti ne mažiau džiaugsmo nei narystė elitiniame sporto klube, tačiau nevaikštinėkite įjungę „autopilotą”, kontroliuokite procesą, išsikelkite tikslą; tarkime, kas kartą pailginti įveikiamą atstumą.

„Matuokite savo progresą, džiaukitės mažytėmis pergalėmis ir nuolat kelkite kartelę”, – pataria psichologas M. Čiksentmihalis.

5 srauto taisyklės

Kuo dažniau jaučiate gyvenimo pilnatvę, tuo mažiau gyvenimiškosios energijos iššvaistote veltui – ir tuo daugiau patiriate džiaugsmo. Pasak psichologo, to nėra labai sunku išmokti.

Štai keletas taisyklių.

Pirma.

Užsiimkite tuo, kas jums gerai sekasi, kad nešvaistytumėte energijos abejonėms savimi.

Antra.

Susikoncentruokite į procesą, kad sąmonėje nebūtų vietos nereikšmingai tuo momentu informacijai.

Trečia.

Turėkite tiksliai suformuluotus tikslus ir galimybę greitai gauti atgalinį ryšį.

Ketvirta.

Nebijokite darbo. Būtent dirbant, o ne ilsintis lengviausia pasiekti srauto būsenos.

Svarbiausia – kad jūsų darbas ne tik atitiktų jūsų įgūdžius, bet ir palaipsniui reikalautų tobulėti.

Penkta.

Į darbą žiūrėkite kaip į žaidimą.Biochemikas Lainusas Polingas (Linus Pauling), dukart Nobelio premijos laureatas, dirbo visą gyvenimą be perstojo ir mirė būdamas 93 metų. Kartą jis prasitarė niekada nejautęs nuovargio, nes į darbą žiūrėjęs kaip į žaidimą.

Psichologas perspėja: pilnatvės srautas yra stiprus išgyvenimas, sukeliantis savotišką priklausomybę, todėl būkite budrūs: netapkite fanatikais ir nebėkite į jį nuo realaus gyvenimo.

Išmokite ne tik pagauti srovę, bet ir išsilaisvinti iš jos, kai tik realybė to pareikalauja. Antraip pražūsite.

Mėgaukitės vienatve

Nesistenkite dirbtinai užpildyti laisvo laiko, kad tik išvengtumėte vienatvės. Išmokite mėgautis tomis akimirkomis, kai jus palieka ramybėje.

Jos yra puiki proga pažinti save, suprasti, kas jus augina, o kas sekina ir neleidžia jausti gyvenimo pilnatvės.

Sunku jaustis laimingam, kai nuolat švaistai jėgas psichologinei gynybai, nuolatiniam rūpesčiui, kaip atrodai ir ką apie tave galvoja kiti: visa tai kaip vampyrai siurbia gyvybines jėgas.

„Neeikvokite energijos nei abejonėms, nei apgailestavimui, nei kaltės jausmui ar baimei.

Darykite tai, kas atrodo prasminga, naudinga ir teikia džiaugsmo jums pačiam”, – drąsina psichologas M. Čiksentmihalis.

Jis primena, kad, anot Demokrito, didžiausia gyvenimo palaima yra protas, išsilaisvinęs iš baimės, o daosistai dar prieš 2300 metų suprato, kad vienintelis teisingas gyvenimo būdas – veikti spontaniškai, susiliejant su pasauliu ir negalvojant apie išorinę naudą.

Pasitikėkite savimi, savo gebėjimais ir savo vieta pasaulyje. Veikite užtikrintai, ir geriausi sprendimai ateis patys.