Savo knygoje „Pirmiau pagalvokite, tada mokėkite“ psichologė Claudia Hammond atskleidė sudėtingą pinigų poveikį mūsų psichikai. Ji įvertino 250 mokslinių tyrimų ir nustatė, kad žmonės kur kas protingiau elgiasi su pinigais, nei iki šiol buvo manyta. Baimė prarasti pinigus reguliuoja mūsų veiksmus.
„Pinigai – tokie pat pavojingi kaip narkotikai, – paaiškino psichologė, duodama interviu laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“. – Kai mūsų smegenys vystėsi, dar nebuvo jokių pinigų.“ Šiuo metu mes visi esame susiję su pinigais ir priklausomi nuo jų. Tai patvirtino tyrimai. Jei visų kitų daiktų atžvilgiu mūsų apdovanojimo centras smegenyse sureaguoja tik tada, kai juos laikome savo rankose, tai į pinigus mums užtenka tik pažvelgti.
Vis dėlto kenksminga yra mūsų elgsena su pinigais, o ne patys pinigai. „Pinigai yra puikiausias būdas sukurti pasitikėjimą, – sako C. Hammond. – Mes tokiu būdu kooperuojamės su visiškai svetimais žmonėmis visame pasaulyje, kuriais mes šiaip niekada nepasitikėtume. Tai pinigus paverčia magišku dalyku, tačiau tuo pačiu tai ir daugybės baimių bei problemų priežastis.“
Permokėjimas sukelia fizinį skausmą
Tyrimai parodė, kad žmonėms, kuriems atrodo, jog jie sumokėjo per didelę kainą ir buvo apmulkinti, suaktyvėja tos smegenų zonos, kurios atsakingos už skausmą ir praradimą. Mūsų visuomenės žmonės vaikosi nuolaidų, nes tik taip juos gali apimti tikros laimės jausmai. „Mes nekenčiame permokėjimų“, – sako psichologė.
Tyrinėjant žmonių elgseną su pinigais neretai buvo pastebimas iracionalus elgesys. „Daugumos žmonių priešiškas nusistatymas prieš nuostolius yra dvigubai stipresnis už valią gauti tokio pat dydžio pelną“, – pasakė C. Hammond. Todėl dauguma žmonių pasitenkina taupomąja sąskaita banke, kuri neduoda jokio pelno, nes jiems galimas santaupų nuostolis yra svarbesnis už aukštų palūkanų išsižadėjimą.
Manipuliacijos ir pavojinga nelygybė
Kad pasinaudotų šia žmonėms būdinga praradimų baime, ekonomika turi susikūrusi daug galimybių. Pavyzdžiui, dauguma pardavimui skirtų produktų išdėstomi po tris. Brangiausio nešiojamojo kompiuterio turbūt niekas nepirks, tačiau šalia jo esantis antrasis prietaisas sudaro įspūdį, kad jis priklauso vidutinei kainų klasei, nors iš tikrųjų abiejų prietaisų kainos yra labai smarkiai užkeltos. Bet mums vis tiek atrodo, kad pasirinkdami vidutinį produktą, mes išlošime – gausime geriausią kokybę už mažiausią kainą.
Kai galvojame apie savo turimus pinigus, mes save lyginame su kitais, pavyzdžiui, su kaimynu. „Jei mums atrodo, kad mūsų materialinė padėtis santykinai blogesnė už jo, pasijuntame nelaimingesni, – aiškina psichologė, – tarytum mes apskritai būtume neturtingesni už visus. Todėl didelė nelygybė yra žalinga visuomenėms.“
Poros turėtų kuo anksčiau pasikalbėti apie pinigus
„Skurdas turi ir moksliškai išmatuojamų psichologinių pasekmių“, – teigia C. Hammond. Ji remiasi Prinstono universiteto mokslininkų tyrimais. Tada psichologai tyrinėjo cukranendrių augintojus, kurie tai turėdavo pinigų, tai visai neturėdavo. Mokslininkai įrodė, kad valstiečių intelekto koeficientas smarkiai sumažėdavo, kai jie neturėdavo pinigų.
„Mes turime parodyti daugiau supratimo žmonėms, kurie neturi pinigų“, – daro išvadą C. Hammond. Jų patiriamas stresas dažnai paskatina priimti blogus sprendimus. Tyrimai parodė, kad poros kur kas dažniai vaidijasi dėl pinigų nei dėl sekso ar vaikų. Būsimi partneriai turėtų kiek galima anksčiau išsiaiškinti savo požiūrį į pinigus, kuris gali skirtis. Anot psichologės, tai reikėtų padaryti prieš santuoką.
Kasdieniame gyvenime, anot psichologės, tenka orientuotis į prekės etiketėje užrašytus skaičius. „Kas nurodo kainą, tas nustato ir jausmą, kokia kaina gali būti tinkama. Per derybas visada reikia stengtis pirmąją kainą numušti ir nepamiršti apie manipuliacijų galimybę. Aukšta kaina reiškia aukštesnę kokybę, tačiau kartais tokia prielaida būna tik saviapgaulė.“
