Moterų merkantilizmo tema pastaruosius kelerius metus yra itin populiari, ir netgi komentaruose po mano straipsniais lengva aptikti diskusijas tarp vyrų ir moterų šia tema. Kol pirmieji stengiasi pateikti protingus argumentus ir mėgina įtikinti moteris, kad „atsiprašau, mielosios, bet jūs šiek tiek peržengėte visas ribas“, antrosios kaltina mane godumu ir vadina „netikru vyru“.
Ką gi, tai jų teisė, tačiau reikalas čia šiek tiek kitoks. Aš skaitau jūsų komentarus, ir moterų komentaruose šia tema pastebėjau vieną labai įdomią (ir pagardintą tikrovės iškraipymu) dėsningumą.
Labai liūdna, kad panašią tendenciją pastebiu ir kai kurių vyrų žodžiuose (tikiuosi, kad tai tiesiog moterys, užsimaskavusios vyriškomis paskyromis).
Šiame tekste siūlau aptarti, kaip iš tikrųjų atrodo vienintelis ir teisingas, mano nuomone, požiūris į moterišką logiką.
Neteisingas požiūris
Pirmiausia aptarkime, kaip atrodo tas pats neteisingas požiūris, kurį nuolat sutinku komentaruose (ir netgi gyvenime).
Moterų merkantilizmas? Net jeigu jis ir egzistuoja, tai jūs, vyrai, patys esate dėl to kalti! Jūs įtikėjote, kad moteris traukia pinigai, nors iš tikrųjų jūs tiesiog neturite ką pasiūlyti! Žinoma, tokiu atveju moteris pasirinks labiau apsirūpinusį vyrą, tai normalu! Ir apskritai, nuo kada tai tapo kažkuo gėdingu? Kas, būdamas sveiko proto, atsisakytų gražaus gyvenimo? Jei turtingas vyras gali mane aprūpinti ir būti maitintoju, tai kas čia blogo? Kiekvienas iš mūsų yra egoistas, linkintis sau geriausio!
Skaitai panašius dalykus ir atrodo, kad… viskas normalu ir logiška. Taip, mes norime sau geresnio gyvenimo ir siekiame jo. Jei atmetame gimimo metu gautus privalumus ir išimtis (gimimas turtingoje šeimoje, laimėjimas loterijoje ir paprasčiausia sėkmė), tai savo „geriausią“ mes iškovojame sau atkakliu darbu.
Pavyzdžiui, vyrukas yra geras savo srities specialistas. Ir jis toks tapo ne iš karto – pirmiausia jis kelerius metus mokėsi, tada daug dirbo, kad teoriją sustiprintų praktika, ir štai rezultatas – atitinkamas atlyginimas, kuris padaro jo gyvenimą geresnį. Svarbiausia – vyrukas pasiekė geresnį gyvenimą atkakliu darbu.
Supratote minties eigą?
Teisingas požiūris
Kas yra harmoningi santykiai? Tai – pusiausvyra ir darbas. Tu padarei kažką mylimam žmogui, ir mylimasis būtinai padaro kažką tau. Tarpusavio mainai.
Ir labai svarbu, kad nebūtų disbalanso. Negali būti taip, kad vyras moteriai daro viską, o ji jam – nieko (ir atvirkščiai, savaime aišku).
Problema ta, kad daugelis šiuolaikinių moterų šito absoliučiai nesupranta arba nenori suprasti. Jos nenori būti geromis (ir tuo labiau ištikimomis) žmonomis, kurios išsaugos santuoką, o ne ją sugriaus. Jos nenori užsiimti namų ruoša. Aš rimtai, patys pasiskaitykite, kaip moterys su pasididžiavimu pareiškia savo vyrams:
„Aš tau ne virėja ir ne namų tvarkytoja! Nagi, padėk man namuose!“
Ir nesvarbu, kad vyras uždirba tris kartus daugiau ir darbe praleidžia dvigubai daugiau laiko.
Viskas, ką tokios moterys turi, – tai grožis, kuris išblėsta po kelerių metų. Tuo tarpu kiekviena tokia ponia reikalauja dosnaus ir turtingo kavalieriaus, galinčio pagerinti jos gyvenimą.
Štai kas yra moteriškas merkantilizmas. Tai siekis patekti į tokius santykius, kur vyras darys viską, o ji – nieko.
Jei moteris svajoja apie vyrą, kurio atlyginimas siekia 400 tūkst. per mėnesį, tai nėra merkantiliškumas. Tačiau jeigu ta pati moteris:
- arba neuždirba tiek pat.
- arba nesugeba namų paversti tikru šeimos lizdeliu, sukurti jaukumą ir harmoniją bei visiškai sutvarkyti visus namų reikalus.
Tada ji jau yra materialistė, nes neįneša lygiavertės naudos kaip ir jos vyras. Ir skirtingai nuo to paties mūsų minėto daug besimokiusio, dirbusio ir pagaliau kažką pasiekusio vyruko, ši ponia nori pagerinti savo gyvenimą ne savo pastangomis, o kito žmogaus (savo didelę algą gaunančio kavalieriaus) pastangomis.
Štai taip. Mano nuomone, šis požiūris yra daug sąžiningesnis ir teisingesnis.
