Mintis apie sunkią vaikystę žmonėms atrodo gąsdinanti. Dauguma psichologų yra skyrę dėmesio tik neigiamoms sunkios vaikystės pasekmėms – psichologinėms traumoms, pasitikėjimo savo jėgomis trūkumui ir kitiems nemaloniems dalykams.
Tačiau dalis psichologų nusprendė į problemą pažiūrėti kitu kampu. Jų tyrimo rezultatai parodė, kad užaugę tokie žmonės turi pranašumų prieš tuos, kurie vaikystę leido palankioje aplinkoje.
Tad jei jūsų gyvenimo pradžia buvo ne kokia, tai nėra savaime blogai. Jei žinosite savo pranašumus ir mokėsite jais pasinaudoti, tuomet galėsite gyventi kaip sėkmingas asmuo, o ne kaip amžina auka.
1. Geri meniniai sugebėjimai
Esame girdėję pasakojimų apie žmones, kurie vaikystėje patyrė sunkumų ir kurie dėl savo meninių gabumų tapo garsūs. Kalifornijos mokslininkai nusprendė labiau pasigilinti į šį sąryšį.
Jie apklausė 234 meninių specialybių žmones (muzikus, šokėjus, aktorius, dizainerius) apie jų vaikystę ir, priklausomai nuo to, kokią turėjo vaikystę, respondentus padalino į tris grupes.
Pasirodė, kad trečiajai grupei priskirti žmonės, kurie savo vaikystę apibūdino kaip labai sunkią, buvo labiau linkę išgyventi nerimą ir gėdą. Tačiau tuo pat metu jie gebėjo pilnai atsiduoti menui, stačia galva pasinerdami į kūrybinius procesus. Menas jiems suteikė tvirtybės savo gyvenimą pakeisti į gerąją pusę.
Laki vaizduotė gali padėti žmonėms sugalvoti tai, ko kiti nepajėgia. Psichologas Ianas Morganas Cronas sako: „Nepatyrę sunkių išbandymų žmonės yra tiek pat įdomūs kiek krūmokšniai“. Jis mano, kad nieko vertinga negalima išmokti iš tų, kurie niekada neturėjo neigiamos patirties.
2. „Į kuo greitesnius rezultatus orientuotos strategijos“ pasirinkimas
Kaip rodo moksliniai duomenys, žmonės, ansktyvajame savo gyvenimo tarpsnyje patyrę didelių sukrėtimų, dažnai gyvena orientuodamiesi į kuo greitesnių rezultatų pasiekimą. Kitaip sakant, jie siekia naudos, kurią galima gauti čia ir dabar, net nesusimąstydami, kad palaukus galima laimėti daugiau.
Egzistuoja minėtą faktą įrodantis eksperimentas. Jis vadinamas Stanfordo zefyrų eksperimentu. Šio eksperimento metu priešais vaiką padedamas zefyras ir pasakoma, kad jei jis per 15 minučių jo nesuvalgys, gaus dar vieną, o jei suvalgys, tai negaus nieko. Vaikas, užaugęs stabilioje ir draugiškoje aplinkoje, yra pasirengęs palaukti. Mat jis galvoja, kad toks sprendimas yra protingas. Tačiau vaikui, augančiam nenuspėjamomis sąlygomis, geriau suvalgyti dabar, kol suaugusieji neapsigalvojo ar kol kas nors kitas nesuvalgė ar kol dar ko nors nemalonaus neatsitiko. Toks elgesys taip pat teisingas.
„Kuo greitesnių rezultatų pasirinkimo strategija“ pastūmėja paauglius pradėti ankstyvą seksualinį gyvenimą. Paprastai jie anksti tampa tėvais. Jų ateitis atrodo daugiau kupina nerimo, nei vaikų, užaugusių turtingose šeimose. Labai dažnai minėta strategija jiems padeda nepasimesti ir drąsiai dorotis su iškylančiais sunkumais.
3. Dideli prisitaikymo sugebėjimai
Kai vaikas auga priešiškoje aplinkoje, jų psichika išmoksta greitai prisitaikyti prie įtampos. Dėl to jis sugeba lengvai prisitaikyti prie pokyčių ir rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Jutos universiteto psichologijos profesorius Bruce Ellisas nurodė, kad tokie žmonės pasižymi kognityviniu lankstumu – gebėjimu atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių ir koncentruotis tik į pirmuosius.
B. Elliso kolegė Jean Marie Bianchi galvoja, kad neprognozuojamomis sąlygomis užaugę žmonės pasižymi gerai išvystytu asociatyviniu mąstymu. Jie gali lengvai pamatyti sąryšius tarp skirtingų objektų ir įvykių ir visada apsvarsto įvairius įvykių eigos variantus.
Paimkime tokį pavyzdį: du žaidėjai gavo neteisingus kompiuterinio žaidimo nurodymus. Pirmasis, užaugęs stabiliomis sąlygomis, elgiasi tiksliai pagal nurodymus ir, kaskart nepavykus, jį apima vis didesnis sąmyšis, nes įpratęs mąstyti, kad taisyklės visada yra teisingos. Antrasis, užaugęs nestabilioje aplinkoje, nebijo rizikuoti ir bandyti ieškoti naujų sprendimų. Jis gerai žino, kad taisyklės gali kisti priklausomai nuo situacijos.
4. Tikslus grėsmės atpažinimas
Noradrenalinas – hormonas, padedantis mums atpažinti pavojų. Jis pasigamina, kai susiduriame su kuo nors netikėta ar gąsdinančio. Klinikinio psichologo ir neurobiologo Iano Robertsono teigimu, noradrenalinas nedideliais kiekiais teigiamai veikia smegenis. Jis gerina atmintį ir gebėjimą mokytis. Turėjusieji sunkią vaikystę gali greičiau atpažinti pavojų nei neturėjusieji ir visada ieško būdo jo išvengti.
Vidutinė, bet ne aukšta, įtampa gali būti naudinga kūnui. Be to, veikiamos įtampos paauglės greičiau subresta, tokios išvados priėjo grupė Stanfordo universiteto mokslininkų. Įdomu tai, kad berniukų atveju toks sąryšis nepastebėtas.
5. Gera atmintis ir empatija
Teksaso universiteto mokslininkas Chiraag Mittal priėjo tokios išvados: sudėtingomis sąlygomis užaugę vaikai pasižymi geresne atmintimi. Atmintyje vyksta greiti procesai. Sena naudinga informacija greitai užsimiršta ir yra pakeičiama nauja naudinga informacija. Tačiau turėję sunkią vaikystę žmonės daugiausia atsimena neigiamus įvykius ir tuos, kurie su jais blogai elgėsi. Tai padeda jiems apsisaugoti ateityje.
Be to, vaikystėje kentėję žmonės turi labai išvystytą empatijos jausmą ir sugeba atspėti bei suprasti kitų jausmus bei emocijas. Jie yra geri psichologai ir vien žvilgtelėję į kitą supranta, kas jo viduje vyksta.
Priedas. Kaip atitrūkti nuo neigiamų vaikystės išgyvenimų
Mes negalime pakeisti savo praeities. Tačiau galime į ją pažvelgti kitaip. Vienas iš pavojų, su kuriuo susiduria turėjusieji sunkią vaikystę, – tai nusiteikimas visada laukti bloga ir nesitikėti nieko gera. Vietoj to, kad gailėtume savęs ir dėl visų savo nesėkmių kaltintume vaikystėje patirtas psichologines traumas, geriau mintis nukreipti į ką nors teigiamo.
Tam gali labai padėti psichoterapeuto Morgano Crono sukurtas pratimas. Kartą jis paprašė vieno iš terapijos grupės susitikime dalyvavusiųjų per penkias minutes papasakoti savo gyvenimo istoriją taip, kad klausytojai suprastų, kad jis yra auka.
Po to psichoterapeutas paprašė tą pačią gyvenimo istoriją papasakoti taip, kad kiti suprastų, kad jis yra herojus. Iš karto pacientas negalėjo patikėti ir paklausė, ar tai įmanoma. Be abejo, atsakė M.Cronas.
Tad jūs galite dėmesį nukreipti į šviesią savo gyvenimo pusę, nepaneigdami to, kas buvo blogai.
