Psichologinės persivalgymo priežastys

Mityba – bazinis kiekvienos gyvos būtybės poreikis. Tačiau kartais ji virsta priklausomybe ir sukelia sveikatos problemų. Reguliarus persivalgymas iš esmės panašus į azartinius žaidimus, alkoholizmą, rūkymą ir kitas priklausomybes.

Ką mes slopiname maistu?

Maistas, skirtingai nuo narkotikų, alkoholio, azartinių žaidimų, yra lengvai gaunamas ir socialiai priimtinas. Juk žmogaus su sumuštiniu ar torto gabalu niekas nesmerkia.

Kai mes valgome, organizmas gamina hormonus, kurie atsakingi už džiaugsmo ir pasitenkinimo pojūtį, mes pasijuntame ramesni.

Maisto priklausomybę nuo įpročio ką nors kramtyti arba dažno alkio jausmo galima atskirti pagal tokius požymius:

*maistas tarnauja kaip nusiraminimo, paskatinimo priemonė arba apdovanojimas;

*mintys apie maistą užima reikšmingą laiko dalį. Namuose visada turi būti daug produktų, žmogus įsirengia saldumynų slėptuves;

* nenugalimas alkio jausmas atsiranda net miegant;

*nepatenkintas noras ką nors suvalgyti sukelia susierzinimą ir nerimą;

*gausus prisivalgymas sukelia nepasitenkinimą savimi, kaltės jausmą;

*sumažėjusi savikontrolė. Žmogus gali barti save, priekaištauti sau, jausti kaltę, bet neįstengia sustabdyti valgymo;

*priklausomas žmogus stengiasi valgyti vienas. Jį erzina bet kokie komentarai apie jo mitybos pomėgius.

Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl žmonės tampa priklausomi nuo maisto. Jas visas galima suskirstyti į psichologines ir fiziologines.

Prie fiziologinių gali priskirti labai griežtą dietą, netinkamas valgymo tradicijas, šeimos įpročius, hormonų sistemos pokyčius, genetines ypatybes. Šiuo atveju gali padėti šeimos gydytojas ir dietologas.

Įveikti psichologinę priklausomybę yra sudėtingiau, juk jos priežastys dažnai glūdi vaikystėje ir būna paslėptos nuo žmogaus sąmonės, todėl yra prasmės kreiptis į profesionalų psichologą.

Psichologinės persivalgymo priežastys

„Nusipirksiu porą butelių vyno, nes namuose visai nėra ko atsigerti.“

„Aptikau naują narkotiką, noriu vakare išbandyti.“

„Šiandien buvo siaubinga diena. Eisiu į kazino, kad nusiraminčiau.“

„Aš kasdien užsiimu seksu su atsitiktinėmis partnerėmis. Tai padeda užmigti.“

Visos tos frazės skamba žiauriai, keistai ir išduoda, kad žmogus turi akivaizdžių problemų, ar ne taip?

Bet jeigu būtų kalbama ne apie narkotikus, alkoholį, azartinius žaidimus ir seksą, o apie maistą, tai tos frazės būtų normalios ir skambėtų įprastai.

O tai yra neteisinga, nes maisto priklausomybė daro nemenką žalą žmogaus sveikatai, jo socialiniam ir asmeniniam gyvenimui. Ji mažina savivertę ir labai dažnai tampa tiesiu keliu į depresiją.

Dabar paanalizuokime maisto priklausomybės psichologines priežastis.

NERIMAS. Žmonės slopina maistu savo išgyvenimus, jaudinimąsi. Prikimštas skrandis padaro mus „romiais ir sočiais“. Šiuo atveju naudinga pašalinti nervinimosi priežastis ir išmokti kitaip susidoroti su savo nerimu.

MEILĖS TRŪKUMAS. Šios problemos šaknys paprastai siekia vaikystę, bet kartais jos atsiranda ir suaugusiojo amžiuje. Nemylimas žmogus stengiasi užpildyti tuštumą ir meilės stoką kompensuoja maistu. Padėti jam gali naminis gyvūnas, susitikimai su draugais, savanorystė.

MITYBOS ĮPROČIAI. Daug tėvų verčia vaiką suvalgyti viską, kas yra lėkštėje, ir taip įpratina prie persivalgymo. Vaikui susiformuoja neteisinga mitybos elgsena. Šiuo atveju reikia mokytis valgyti griežtai pagal grafiką ir tik iki pasisotinimo jausmo.

ŽEMA SAVIVERTĖ ir DEPRESIJA. Žmogus nemyli savęs, jam vis tiek, kaip jis atrodo. Paprastai toks asmuo būna uždaras, vienišas, nelinkęs bendrauti. Problemą dažnai pagilina nesėkmingi mėginimai išsivaduoti nuo maisto priklausomybės. Valgis jam yra vienintelis džiaugsmo ir nusiraminimo šaltinis.

Tai yra tik populiariausios maisto priklausomybės priežastys. Prie galima būtų pridurti ir daugiau, pavyzdžiui, ilgas priverstinis badavimas, nemiga, skatinimas maistu vaikystėje. Daugumoje šių atvejų, kaip rašo portalas B17, problemą galima išspręsti pasitelkus į pagalbą psichologą.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.