Nustatyti žmogaus chronologinį amžių yra lengva: užtenka pažvelgti į asmens dokumentą ir perskaityti gimimo datą. O biologinis žmogaus amžius dažnai nesutampa su „pasiniu“, nekalbant jau apie psichologinį – pastarasis gali ne tik smarkiai skirtis nuo pirmųjų dviejų, bet ir mesti iššūkį pasauliui.
Psichologinis amžius – tai žmogaus jausena ir savęs suvokimas, jo elgesys ir vidinė būsena. Visa tai labai stipriai veikia biologinį amžių. Trumpai tariant, tai, kaip mes save suvokiame ir jaučiame, nulemia mūsų sveikatą, aktyvumą ir išvaizdą.
Kas leidžia vienoms moterims ir 60-ies atrodyti jaunoms, o kai kurias trisdešimtmetes paverčia pagyvenusiomis? Išlikti jauniems kūnu ir siela mums trukdo mūsų psichologija, vidinės nuostatos ir požiūris į gyvenimą.
Psichologinės senatvės požymiai
Pagrindinė mokslininkų hipotezė, kuriai ištirti buvo išleisti milijardai dolerių ir eurų, skelbia, kad mūsų senėjimo tempą nulemia smegenys. Ką tai reiškia?
Gyvenimo pradžioje smegenys būna labai užimtos: jos tyrinėja pasaulį, padeda žmogui pažinti save, surasti savo vietą, susigaudyti pasaulio dėsniuose. Visas organizmas įtrauktas į šiuos procesus ir dirba maksimaliu pajėgumu.
Kai tik pasaulis mums pasidaro nebeįdomus, kai tik mes nustojame klausinėti ir ieškoti atsakymų į savo klausimus, domėtis, pažinti, plėsti savo kompetenciją, mokytis, kai atsiribojama nuo bet kokio aktyvumo, tada prasideda mūsų senatvė.
Žmonija intensyviai ieško būdų, kaip pasipriešinti biologiniam senėjimui, ir jau pasiekė nemažų rezultatų. Psichologinė senatvė taip pat turi savo „stabdžių“. Kokie jie?
1. Santykis su laiku
Pirmasis psichologinės senatvės požymis – jausmas, kad visi svarbiausi, įdomiausi, audringi gyvenimo dalykai jau įvyko praeityje, kad ateitis daugiau nieko gero nežada ir neverta nieko pradėti.
Psichologiškai senas žmogus gyvena prisiminimais, o jaunas – planais. Vakarų šalyse nieko nestebina 50–60 metų žmonės, kurie stoja į universitetus, pradeda savo verslą, mokosi šokti, leidžiasi į fantastiškas keliones, gyvena aktyvų seksualinį gyvenimą. Žinoma, tam reikia būti sveikam, energingam ir patraukliam, t. y. stabdyti biologinį senėjimą. Kai atsiranda toks poreikis, smegenys duoda organizmui komandą – išlikti geros formos.
Pesimizmas, nusivylimas, beviltiškumo jausmas, vangumas, ateities planų neturėjimas, entuziazmo stoka, gyvenimas prisiminimais – tai psichologinės senatvės požymiai, kurie gali būti būdingi ir trisdešimtmečiams.
2. Požiūris į savo organizmą
Psichologiškai jaunas žmogus tiki savo jėgomis ir galimybėmis. Jis supranta, kad visi nuostabūs ir svarbūs dalykai, kuriuos galima realizuoti gyvenime, – tai jo įtakos sfera, kurios stiprumas priklauso tik nuo jo norų ir veiksmų būdo pasirinkimo.
O psichologinė senatvė yra smarkiai susijusi su savo galimybių ribotumo ir gailesčio sau jausmais. Jauniems žmonėms iš tikrųjų nereikia jaunintis. Bet apsimetinėti, kad jums 20, kai yra 50, taip pat nepatartina. Tokios pastangos reiškia per didelį fizinį krūvį organizmui, o stresas – pagrindinis senėjimo veiksnys. Su metais atsiranda vis daugiau fizinių suvaržymų, tačiau jie susiję tik su biologiniu amžiumi. Psichologiškai jaunas žmogus mąsto taip: „Tiesa, aš negaliu to, ką galėjau būdamas dvidešimties, bet aš turiu tiek daug naujų galimybių, sugebėjimų, patirties!“
Ieškoti naujų galimybių, naujų džiaugsmų, būdingų šiam gyvenimo periodui, išmintingai elgtis su organizmo resursais, įsiklausyti į savo kūną, atsižvelgti į savo poreikius – tokios nuostatos padeda dešimtmečiais prailginti jaunystę.
Kelkite sau sudėtingas kūrybines užduotis, apkraukite savo smegenis, mokykitės kalbų, keliaukite, užsiimkite sportu. Mokslininkai nustatė, kad su amžiumi kūrybinis efektyvumas didėja, ir kai kuriose srityse galima lengvai pranokti dvidešimtmečius.
3. Emocinės kompetencijos išsivystymo lygis
Dar vienas jaunystės požymis, susijęs su smegenų išsivystymu ir sugebėjimu greitai adaptuotis stresinėse situacijose, yra emocinė kompetencija. Ji apima per visą gyvenimą mūsų vystomą sugebėjimą kontroliuoti savo emocijas, nesinervinti dėl mažmožių, kurti vertingus emocinius ryšius su kitais žmonėmis, pastebėti gerus dalykus mus supančiame pasaulyje ir neprarasti humoro jausmo.
Emocinė kompetencija – tai mūsų sugebėjimas įsijausti į kito padėtį, jausti dėkingumą ir ramiai išgyventi įvairiausias situacijas. Mokslininkai patvirtino seną tiesą, kad laimingi žmonės gyvena ilgiau ir atrodo gražesni.
Taigi, planuokite, atraskite naujų dalykų, tikėkite savimi ir naudokitės savo resursais, mokykitės valdyti emocijas, dėkokite už tai, ką turite, ir džiaukitės gyvenimu. Šie veiksmai visada būna aktualūs ir garantuotai pratęsia psichologinę, o kartu ir biologinę jaunystę, įgalina pajusti gyvenimo pilnatvę.
