Santykiai – tai ne žaidimas į vienus vartus, ir ne pjesė, kurioje visi vaidmenys jau išdalinti, ir ne reklaminė akcija, kurioje žmonės vienas kitam įrodinėja, kad reikia pasirinkti būtent jį.

Santykiuose svarbu:

• abipusiškumas,
• susidomėjimas,
• lygybė,
• pagarba.

Dažniausiai pasitaikantys skundai dėl santykių, kurie neteikia džiaugsmo ir pasitenkinimo – tai pretenzijos partneriui.

Pati savaime pretenzija yra ne kas kita, kaip įsitikinimas, jog partneris privalo elgtis (mąstyti, jausti) ne taip, kaip jis elgiasi gyvenime.

Pavyzdžiui, moteris stengiasi santykiuose – namai švarūs, vaikai gražiai aprengti, namų darbai padaryti, ji pati pasipuošusi, laukia vyro namuose, o jis ateina, pavalgo ir išeina bendrauti su draugais visam likusiam vakarui. Žmona jaučia apmaudą, juk tikėjosi, kad vakarą praleis su vyru.

Nepatenkintas bendravimo poreikis – svarbus signalas santykiuose.

Pradiniame santykių etape visada viešpatauja lengvumas, euforija, aistra. Malonumą daugiausia padeda gauti hormonų antplūdis.

Tačiau vėlesniame etape vertybe tampa sąmoningas santykių kūrimas.

Jei žinome, kad mūsų partneriui svarbu daryti kažką kartu, net jei tai galima padaryti ir vienam, sąmoningas sprendimas jam sudaryti kompaniją taps įrodymu, kad partneris jums yra svarbus, vertingas.

Jei jūsų partneris yra uždaras, įpratęs leisti laiką vienatvėje, apmąstymuose, o jums labai svarbu vakare bent kartą susėsti ir išgerti arbatos kartu, susikurkite sau įprotį pasikalbėti su partneriu apie savo pageidavimus. Tai neturėtų būti pretenzijos, o tiesiog informavimas apie tai, kokie esate ir kas jums svarbu.

Jei jūsų partneris žengia žingsnį jūsų linkui, žinoma, neperžengdamas savo galimybių ribų (nepalikdamas pastangų zonos ir neperžengdamas savo paties prievartavimo ribos), tai galima laikyti, kad viena iš aukščiausių vertybių jūsų poros santykiuose yra pasiekta.

Tokiu būdu abipusiškumas ir domėjimasis partneriu, pagrįsti realiais veiksmais, yra patikimi harmoningų santykių požymiai.

.